Pašnekesys krikščioniškų nuostatų šeimoje, ty mūsų:
Justė: tėti, duok plastilino.
Tėtis: neduosiu. Pažiūrėkit ant stalo. Tai yra blogiau nei pas kiaules, nors kiaulės netvarkingiausi iš gyvulių.
Elija (nutaisiusi įtikinamą ir grėsmingą miną) tėčiui: tu gyvulys! 2014 04 01
Teologiniai-egzistenciniai Justės klausimai:
- Tėti, darželyje sakė mergaitės, kad po mirties žmonės pavirsta angelais.
- Nepavirsta, lieka žmonėmis, - sakau.
- O tai jie būna tenais seni?
- Greičiausiai ne, jie veikiausiai būna gražūs ir stiprūs. - atsakau pats susimąstydamas. 2014 sausio 27
Sulaukiau komplimento, tai dalinuosi (giriuosi). Ar skanios sultys klausiu Justinos. "Ką tu darai, viskas skanu," - sako Justė prisiglausdama. 2014 sausio 23
Mano vyresnioji (5 m.) įdomaujasi: "Tėti, tu kai užaugai, iškart susiradai moterį?" Na, neiškart. Būta tų ieškojimo kančių. 2013 09 03
Į klausimą Elijai: "Elenute, kada planuoji eit miegot?" ji man atsako: "Nesuprantu, ką tu čia kalbi". 2013 07 03
Nežinau, ką tokių metų mąstėm mes, bet mūsų vaikai stebina savo subrendimu. Pvz, mano Justina (5 m. bus gegužę) šiandien sako: "Bijau susirasti vyrą, nes paskui bus piktas ir būsiu be vyro". Ir jau kelintą kartą bando mane iškvosti ką reikią daryti, kad būtų vaikai. Atsakymą vis atidėlioju ir net nežinau kaip jai paaiškinti. 2013 04 08
Justina: "Prisidarėt vaikų, dabar turite mus mylėt". 2013 04 07
Gal tu baigsi, po galais? Ką tu čia darai?Ar viskas aišku, supratai? 2012 lapkr. 30 d.
Paskutinė
naujiena iš mūsų namų: mano vyresnioji (4 m.) įsimylėjo Vakarį. Mano
bičiulio sūnų. Motyvas paprastas: "jis man pastatė namą". Tad nuo Ievos
laikų niekas nesikeičia. Jei vyras geba pastatyt moteriai namą, ji
įsimyli.
"Labai jis man smagus dabar pasidarė".
Teko pagamint dvi karūnas. "Vakaris bus karalius, o aš būsiu jo princesė-karalienė".
Įdomu
ar Vakaris atsakys tuo pačiu. Vakaris ir man labai imponuoja savo
profesoriškom zamažkėm. Visas knygas perskaitė ir moka mano mergoms
papasakoti. Iš kitos pusės labai gerbiu dukros pasirinkimą :)
Vakaris toks jautrus vaikas,
imponuojantis ne kažkokiom fizinio pranašumo savybėm (nors gražus, čia
skonio reikalas), o savo vidiniais gebėjimais. Ir tai keista, nes
maniške labai pagal grožį mėgsta įvertinti. "Nemyliu, nes negražus".
Vakaris toks jautrus vaikas,
imponuojantis ne kažkokiom fizinio pranašumo savybėm (nors gražus, čia
skonio reikalas), o savo vidiniais gebėjimais. Ir tai keista, nes
maniške labai pagal grožį mėgsta įvertinti. "Nemyliu, nes negražus".
Be to nebloga partija, jaunikio nebrokinčiau, nes jo tėvas mano geriausias draugas :) 2012 lapkr. 16 d.
Justina su Elija turi tokį sutartiną juokelį, kurį mes su mamyte norėtume išmušti joms iš galvų. Šiandien mašinoje gerai nusiteikusios merginos vėl prisiminė savo juokelį. Mamytė joms kažką panašaus į tai, kad visai nejuokinga ir taip nekalbėkit. Keturmetė Justina atšauna: "Čia mūsų reikalai". 2012 liepos 21 d.
Išnešiau cypiančią Eliją iš žaidimų aikštelės. Paskiau ji postringauja: 'Nieko aš neturiu, nei mamytės neturiu.' Va taip išdižadėjo manęs 1m9mėn ožkytė :)
Žmona pasiskaičiusi informavo apie keturmečių ypatybes. Viena jų, kad jie ima suprasti jumorą ir netgi pradeda savotiškai bajaruoti (be to nestokodami fantazijos papildo pasakojimą nerealiomis detalėmis, sunkiai atskirdami tikrovę nuo pramano). Kaip tik vakar taip ir buvo: dukra pasakė pokštą (jos akim žiūrint), o aš nesupratęs, kad čia žmogus pokštauja, praleidau tai pro ausis kaip nereikšmingą kalbėjimą. Kitą kartą jau galėsiu būt dėmesingesnis, bent jau suprasdamas intenciją. Pokštas skambėjo maždaug taip: sako, kai gausiu suvalgyti sūrelį, tai sūrelį išmesiu, o popieriuką suvalgysiu.
Būna, kad sakydama savo pokštą ji
juokiasi, arba krizena abi su jaunėle pusantrų metukų sese. Abi jos
neblogai viena kitą supranta :) Tai dabar jau ir aš prisijungiu
krizendamas. 2012 gegužės 20 d.
Pusantrų metų Elija, kai nori pasiųsti toli, sako "atia". Pvz., kai guldoma miegot malasi ir neužmiega priekaištaut atėjusiam tėveliui sako "atiaaa". 2012 balandžio 14 d.
Baigėsi Teletabiai. Justina sako: "Norim (kartu su sese) dar tokios baisybės".
Elija
neleidžia užmauti kelnaičių. Dedasi pati. Visuomet užsideda taip, kad
sukiša kojas į vieną skylę ir užsitraukia kaip kokį diržą per juosmenį.
Suprantama, kad visos reikalingos pridengti vietos lieka nepridengtos.
Neseniai ji pradėjo sakyti keletą žodžių, kurie labai prajuokina, kai pasakomi taikliai. Tai žodžiai: "tyliai!" ir "ša!". 2012 vasario 8 d.
Mano mažoji jau prakuto kalbėti ir guldoma miegoti paleidžia visą savo žodžių-pageidavimų arsenalą: pupa, sysiu, lėlė. Ir taip kaip skęstantis šiaudo bando kabintis, kad atitolint miegojimo laiką. "Pupa" jos kalba reiškia lopšinę "aaaa pupa". 2012 sausio 31 d.
Justina, pamačiusi kažkokį mamos popiergalį su telefonu, įsikalė galvon, kad tai pažyma, atleidžianti ją darželyje nuo miegojimo pietų. Ir šiandien man reikėjo nemažai pastangų įtikinti savo protingąją mergytę apie šio popieriuko bergždumą. 2012 sausio 26 d.
"Justina, pažiūrėk, kad Elija neimtų." "Aš žiūriu, bet jinai vis tiek ima".
2012 sausio 23 d.
Justina, žiūrėdama "Karlsoną" ir juokdamasi kartu su Elija: "Fantastika! Fantastika Karlsonas!". Dabar dar girdžiu jos lūpose: "Geras". Nauji žodžiai, kurių iki šiol nesakydavo.
2012 sausio 10 d.
Justina: "Mamyte, Elija mano sesutė. O Tavo?". "Mano dukrytė." "O tečio?". "Tečio irgi dukrytė". "Ne, tečio vabalas". :)
Justina žiūri įtempto siužeto filmuką. Kareiviai vejasi vagį, arkliai joja, kardais mosikuoja... "Mamyte, o kompas nesuduš?"
2012 sausio 7 d.
Justina deklamuoja Tindi riušką (video)
Elija mokosi raides.
2011 gruodžio 20 d.
Elija ištraukia iš plaukų tėvo ką tik įrištą gumytę ir sako "baigėsi". 2011 lapkr. 24 d.
Mano mažesnioji Elija pasako dar mažai žodžių. Vienas iš jų "baigėsi". Tik ji įdomiai ištaria: kažkas panašesnio į "baidede".
2011 lapkr. 22 d.
Justina žiūri filmuką. Tiatis pasilenkia iš už nugaros ir duoda butuką. "Ė, kodėl tu prie manęs lendi?", - nustemba Justina. "Na, matyt todėl, kad myliu..."
Vakar Eločka gavo per dupcę, tad iš apmaudo priėjusi prie sesytės apsikabina per juosmenį ir verkia. Taip abi ir stovi viena kitą apsikabinusios. Vaizdas neįprastas - gražus sesyčių solidarumo pavyzdys :) 2011 spalio 5 d.
Važiuojam iš Kauno namo. Tėtis prašo Justinos sausainio. Justina kategoriškai atsisako duoti. Tuomet tėtis imasi įtikinėt: "Reikia dalintis, jei tu duosi ir tau duos". Šie žodžiai įtikina. Vaikas pasikeičia net pranokdamas lūkesčius. Vis duoda tėčiui po vieną sausainį, šiam nespėjus net pabaigti prieš tai gautojo. Taip pat ir mamai siūlo (ši mandagiai atsisako). Po kurio laiko Justina kreipdamasi į tėtį: "nieko neduoda man". Pradžioj tėtis net nepagauna apie ką kalba. Tik paskui topteli: juk ji laukė, kad davusi tėčiui sausainį ir pati kažką gaus. Kai nepavyko - pakartojo eksperimentą. Netgi įsijautė į vaidmenį. Tačiau nesulaukė reikiamo efekto.
2011 birželio 18 d.
