Pamąstymai apie tai, kas svarbu

Siandien stumdydamas savo maziuke zaisline masina isgyvenau dvejopus jausmus. Is vienos puses, kaip ir daznai save pagaunu mastant, budinga suaugusiam jausma, kad lyg veltui eina laikas. Nes jo neskiri sau. Taciau paskiau ziurint i laiminga vaika toptelejo mintis, kad galbut kada nors, pvz kai maniskei sukaks paauglyste ir kai galbut ji nenores su teciu taip daug bendrauti, arba senatveje, kai jau reziumuosi savo santykiu su vaiku kokybe, apie sias akimirkas galbut pagalvosi, kaip apie neisnaudotas progas arba kaip apie labai prasmingai praleista laika. Man asmeniskai yra labai giliai istriges tevo rodytas demesys, kai buvau dar visai pyplys. Nors paskiau musu santykiai yra buve visokie.