Kodel nekovojame su olialia pupytėmis, o "aršiai" puolame homus?

Niekas nesako, kad neturetume. Turetume, bet juk sneka, kad niekas is krikscioniu arsiai nekovoja nei su homais, kaip bandoma teigt (iskyrus klounus, taciu norisi juk rimtu zmoniu rimtu nuomoniu), nei su olia lia pupytem ir kt. Reik but nuosekliu. Jei kalba iskylo apie homus, tai si situacija ir tampa tuo lakmuso popiereliu, suklupimo akmeniu, per kuri mes imame matyti kaip kas reaguoja ar nereaguoja isvis. Kodel jus pvz manot, kad niekas nekovoja pries homus, o ims pries olialia pupytes kovot. Be to, turekim omeny, kad su olia lia pupytem musis siame etape gerokai pralaimetas ir cia itin jau daug reik susigrazint, keist zmoniu samoneje, kad tos laidos butu neziurimos, nes zmonems neidomu ir taip bankrutuotu, nes juk paklausa diktuoja pasiula. O su homais situacija dar zalia, dar tik formuojamos nuomones, lauzomos ietys. Sita minti del olialia pupyciu pameta zmones, kurie nekovojo ir nekovos nei su pupytem nei su homais. Jie iprate tiesiog reiksti patogias pozicijas. Ir netgi budami krikscionys, nes krikscionybeje jie irgi atrade patogia pozicija. Cia kalbu ne tik apie kitus, bet ir apie save. Tiesiog mastau, metu issuki sau ir kitiems, kad zmones galetu susimastyti, o ne tik girdeti tas atsibodusias nuomones. Kaip minejau, faktiskai mintys dvi: apmaudu, kad krikscionys apskritai pasyvus ir antra, kad jei reiskia nuomone, tai ji buna identiska pasaulio. Vat tokia mano tema.