Pateikiu šv. Bernadetos mintis. Kaip toks mąstymas skiriasi nuo įprastinio, o ypač protestantiško. Ir sakyčiau ne jo naudai.
[Dėkoju] Už skurdą, kuriame gyveno mama ir tėtis, už tai, kad viskas mums nesisekė, kad praradome malūną, už tai, kad turėjau prižiūrėti vaikus, ganyti avis, už nuolatinį nuovargį... dėkoju Tau, Jėzau.
Dėkoju Tau, mano Dieve, už prokurorą ir komisarą, žandarus ir griežtus kunigo Peyramalio žodžius...
Už tas dienas, kai Tu ateidavai, Marija, ir už tas, neateidavai, nemokėsiu Tau atsidėkoti, nebent danguje. Tačiau ir už gautą antausį, už pašaipas ir nuoskaudas, už tuos, kurie mane laikė pamišėle, įtarinėjo apgaudinėjant, už tuos, kurie kaltino siekimu pasipelnyti, ... dėkoju Tau, mano Motina.
Už neišmoktas rašybos taisykles, už tai, kad niekada neturėjau atminties, už savo nemokšiškumą ir kvailumą dėkoju Tau.
Dėkoju Tau, nes jei žemėje būtų buvęs dar kvailesnis vaikas, Tu būtum jį pasirinkusi...
Už tai, kad mano mama numirė toli, už tą skausmą, kurį pajutau, kai mano tėvas, užuot priglaudęs savo mažąją Bernadetą, kreipėsi į mane "seserie Marija Bernadeta", ...dėkoju Tau, Jėzau.
Dėkoju Tau už man duotą tokią švelnią ir jautrią širdį, kurią perpildei kartybių.
Už tai, kad motina Juzefa apskelbė mane esant niekam tikusią, dėkoju... už motinos magistrės pašaipas, jos griežtą balsą, neteisybes, ironiją ir pažeminimo duoną ... dėkoju.
Už tai, kad buvau tokia, kad motina Marija Teresė galėjo apie mane pasakyti: "Niekada jai nenusileiskite"...
Dėkoju už tai, kad buvau toji privilegijuotoji, kuriai vis buvo prikišamos jos ydos, jog kitos seserys galėjo džiaugtis: "Kaip gerai, kad nesu Bernadeta."
Dėkoju už tai, kad buvau Bernadeta, kuriai buvo grasinama kalėjimu, nes regėjau Tave, Motina,... ta pasigailėtina vargšė ir menka Bernadeta, kurią matydami žmonės stebėjosi: "Negi tai toji?" Bernadeta, kurią žmonės apžiūrinėjo kaip retą žvėrelį...
Už tą kūną, kurį man davei, pasigailėtiną, pūvantį... už tą ligą, deginančią kaip ugnis ir dūmai, už mano sutrūnijusius kaulus, prakaitavimą ir karščiavimą, už maudžiančius aštrius skausmus... dėkoju Tau, mano Dieve.
Ir už tą sielą, kurią man davei, už vidinės sausros dykumą, už Tavo naktis ir Tavo žaibus, už Tavo tylėjimą ir už Tavo perkūniją - už viską. Už Tave - ir kai būdavai, ir kai nebūdavai šalia manęs, dėkoju Tau, Jėzau.
šv. Bernadeta
Iš kun. Tadeuszo Dajczero knygos "Tikėjimo įžvalgos. Dvasingumo teologijos klausimai", Katalikų pasaulio leidiniai, 2010
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą