Knygos „Žydų šimtmetis” autorius Y.Slezkine’as: “Rusų revoliucijoje vyko ir žydų revoliucija”

Knygos „Žydų šimtmetis” autorius Y.Slezkine’as: “Rusų revoliucijoje vyko ir žydų revoliucija”

"- Dažniausiai keliamas klausimas: žydai – žmonės, tauta, kuri nuolat kalba apie savo išskirtinumą, be to, tarsi niekina kitas tautas, tarp kurių gyvena. Kaip galima atsakyti į šį klausimą?

- Kitaip sakant, ar jie tikrai niekina kitas tautas, o jeigu niekina, tai kodėl? „Niekina“, ko gero, per stiprus žodis, bet tradiciškai žydai laiko save protingesniais už kitus, nes pagrindinis sėkmės kriterijus žydų visuomenėje ir pagrindinė nišos, kurią jie užima, prasmė – intelektuali veikla, intelektualus tarpininkavimas, paskui – darbas su tekstu ir t.t. Kitoms, “apolonininkų” tautoms, tai nėra svarbiausias sėkmės kriterijus ir dorybė. Idėja „mes ypatingi, nes protingi“, man regis, tradiciškai būdinga žydams ir kitiems “merkurininkams”, tarp jų – čigonams, užjūrio kinams, užjūrio vokiečiams, Afrikos indams ir t.t."

- Tai kelia apmaudą kitoms tautoms, tarp kurių gyvena žydai, nors jos nėra nei prastesnės, nei geresnės.

- Be abejo. Nors reikėtų pasakyti – taip pat tradiciškai – valstiečių visuomenėse buvo vertinami kiti dalykai. Nieko nepadarysi – “merkurininkai” vienu iš svarbiausių kriterijumi laikė protinę veiklą, intelektualinę veiklą, o valstiečių visuomenėje – ne tai svarbiausia. Valstiečiai didžiavosi savimi, sulaukę sėkmės ten, kur jiems svarbu."

"...Žydai gamino daiktus ir kūrė sąvokas. Tačiau jie su kaimynais nemylėjo vieni kitų, niekino vieni kitus. Pritarė jiems taikomiems kriterijams - tai yra jie visuomet sutiko su tuo, kad žydai atlieka tam tikrą funkciją, jiems būdingi tam tikri bruožai, susiję su šia funkcija.

Be to, žydai žinojo, kokie jų bruožai, tik vardydavo juos su teigiamu ženklu, o jų kaimynai irgi žinojo šias jų savybes, tik vardydavo jas su neigiamu ženklu. Ir atvirkščiai. Žydas apie savo kaimyną Ivaną galvojo: “Kvailokas, purvinokas ir agresyvus.” O Ivanas žinojo, kad yra toks, bet įvardijo kitaip: “Drąsus ir artimas gamtai.”
Žydus galima pavadinti gudriais, landžiais ir bailiais, o jie apie save sakys: protingas, sąmojingas, atsargus, taikus."