Tur­tin­go­sios ir skur­džio­sios Baž­ny­čios prie­mo­nės

Ža­kas Ma­ri­te­nas (Jac­qu­es Ma­ri­tain) šiuo­lai­ki­nes Baž­ny­čios nau­do­ja­mas prie­mo­nes dva­si­niams tiks­lams siek­ti skirs­to į tur­tin­gą­sias – rich tem­po­ral me­ans – ir skur­dži­ą­sias – hum­ble tem­po­ral me­ans (žr. J. Ma­ri­tain, On the Phi­lo­sop­hy of His­to­ry, p. 70). Tur­tin­go­sios prie­mo­nės yra tos, ku­rios sta­tis­tiš­kai yra re­gi­mos ir ga­li­mos su­skai­čiuo­ti. Kaip sa­vo­tiš­kos šio pa­sau­lio prie­mo­nės jos iš es­mės rei­ka­lau­ja ir ap­čiuo­pia­mų, re­gi­mų re­zul­ta­tų. Tai, pa­vyz­džiui, or­ga­ni­za­ci­jos, su­si­rin­ki­mai, iš­ky­los, baž­ny­čių ar­chi­tek­tū­ra ir puo­šy­ba, au­dio­vi­zu­a­li­nės ir ži­niask­lai­dos prie­mo­nės. Bū­din­gas tur­tin­gų­jų prie­mo­nių bruo­­žas yra tai, kad re­gi­mi jų pa­da­ri­niai vei­kia žmo­gaus sa­vi­mei­lę. To­dėl ga­li kil­ti pa­vo­jus pa­si­sa­vin­ti tuos re­zul­ta­tus ir džiū­gau­ti lai­mė­jus.

Ki­ta rū­šis, pa­sak Ma­ri­te­no, yra skur­džio­sios prie­mo­nės. Jos pa­žen­klin­tos kry­žiaus žen­klu ir iš­reiš­kia vie­ną iš gi­liau­sių Evan­ge­li­jos tie­sų: „Jei kvie­čių grū­das ne­kris į že­mę ir ne­ap­mirs, jis pa­si­liks vie­nas, o jei ap­mirs, jis duos gau­sių vai­sių“ (Jn 12, 24). Jo­se ga­li­ma įžvelg­ti sa­vo­tiš­ką ti­kė­ji­mo di­na­mi­kos pa­ra­dok­są: kuo jos kuk­les­nės, t. y. kuo skur­des­nės ir ma­žiau ma­to­mos, tuo veiks­min­ges­nės. Prie­šin­gai nei tur­tin­go­sios, skur­džio­sios prie­mo­nės ne­at­ne­ša ap­čiuo­pia­mos sėk­mės nei jo­kių lai­ki­nų lai­mė­ji­mų.