Trumpa ištrauka, ne visai kalėdinė, tačiau iš bene labiausiai kalėdinės knygos :) Mane sudomino tuo, kad joje parodyta, kaip nedidelis daigas įtakoja visą mūsų gyvenimą, t.y. sutarpsta širdyje, atsispindi veide ir santykiuose.
"Šie žodžiai buvo skirti ne Skrudžui, bet aplink nesimatė jokio kito žmogaus, ir vis dėlto jie padarė poveikį. Skrudžas vėl pamatė pats save. Dabar jis buvo jau gerokai vyresnis - pačiame gražume. Jo veido bruožai dar nebuvo tokie griežti ir rūstūs, kokie pasidarė vėliau, bet juose jau atsispindėjo susirūpinimas ir šykštumas. Akyse šmėkščiojo nekantrumas, godulystė ir nerimas, o tai rodė, jog nelemtosios aistros daigas jau įsišaknijo ir išaugusio iš jo medžio šešėlis ilgainiui užgoš viską."
Charles Dickens "Neeiliuota Kalėdų giesmė. Varpai", Žaltvykslė, 2005, 43 psl.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą