Teikiantys viltį nevykėliai

Bethovenas sunkiai mokėsi griežti smuiku. Jo mokytojas manė, kad jis niekada netaps kompozitoriumi.

- Waltas Disney'us iš darbo laikraštyje buvo atleistas už idėjų trūkumą, o statydamas Disneilendą jis keletą kartų patyrė bankrotą.

- Thomo Edisono mokytojai sakydavo, kad jis per daug kvailas, kad jį būtų galima ko nors išmokyti.

- Skulptoriaus Rodeno tėvas kartą pasakė: "Mano sūnus idiotas". Mokykloje jis buvo laikomas vienu blogiausių mokinių ir tris kartus nesėkmingai stojo į meno mokyklą. Jo dėdė jį vadino neįgaliu mokslui.

- Romano "Karas ir taika" autorius Levas Tolstojus buvo pašalintas iš koledžo nes "nenorėjo ir negebėjo mokytis".

- Isaacas Newtonas pradinėje mokykloje mokėsi labai prastai.

- Vinstonas Čerčilis turėjo pakartoti šeštą klasę. Anglijos ministru pirmininku jis tapo būdamas 62-jų, o iki tol jo gyvenimas buvo kupinas nesėkmių ir pralaimėjimų. Pavyzdžiui, jo nepriėmė į prestižinius Oksfordo ir Kembridžo universitetus: jam "nesisekė klasikinės kalbos".

- Aštuoniolika leidyklų atsisakė leisti Ričardo Bacho apsakymą "Džonatanas Livingstonas Žuvėdra". Tačiau pirmajai leidyklai išleidus, nuo 1970 iki 1975-ųjų vien JAV buvo parduota daugiau kaip 7 milijonai šios knygos egzempliorių.

- Albertas Einšteinas iki ketverių metų nekalbėjo, skaityti išmoko septynerių. Jo mokytojas apie jį sakė: "Lėto mąstymo, užsidaręs, nuolat skendintis savo kvailose fantazijose".

- Luisas Lamuras (JAV) - daugiau nei šimto plačiai išpopuliarėjusių romanų autorius, kurio darbai išleisti daugiau nei 200 milijonų tiražu, gavo net 350 neigiamų atsakymų, kol jam pavyko išspausdinti savo pirmąją knygą.

Manau, visos šios istorijos gali padrąsinti mus ne tik siekti svajonių išsipildymo bei savųjų talentų realizavimo, bet ir atsakingai elgtis su vaikais - net kai jie nuo kitų atsilieka, atrodo mažiau gabūs ir panašiai. O gal mes patys esame tarp tokių? Tikėkime, kad jie (ir mes) būtinai atras savuosius sugebėjimus ir juos realizuos, o taip pat nepamirškime vėl ir vėl juos padrąsinti (arba padrąsinkime vieni kitus, savo bendraamžius). Juk bent vieną gebėjimą turime visi - tik ne kiekvienas ryžtingai siekia užsibrėžto tikslo. Štai ką pasakė viena bėgikė, laimėjusi net tris olimpinio aukso medalius: "Mano mama man labai anksti įteigė, jog galiu pasiekti viską, ko tik panorėsiu. Pirmasis noras buvo vaikščioti be įtvarų" (V.Rudolf). Mat būdama ketverių ši sportininkė patyrė vienos kojos paralyžių, o tik devynerių pradėjo mokytis vaikščioti be įtvaro... Vėliau, kai ėmė sportuoti, daug metų atbėgdavo paskutinė. Bet tai jos nepalaužė - galiausiai ji laimėjo net tris aukso medalius!