Eina kiškis miško takeliu pasišvilpaudamas ir žiūri duobė. O duobėje meška įvirtus. Kaip gerai, galvoja kiškis. Apmėto akmenim, apspjauna ir galop dar apsiusina. Eina sau laimingas toliau, ne, galvoja, reik grįžti. Vėl apmėto akmenimis, apspjauna ir apsiusina. Patenkintas nueina ir galvoja: visgi tokia galimybė. Reikia grįžti. Prieina prie duobės ir nuščiuvęs mato - duobė tuščia. Tuo tarpu kažkas paplekšnoja per petį. Apsisuka, žiū meška. "Meška, žinok nepatikėsi, atsiprašyt atėjau..."
Papasakota liaudies, užrašė irgi liaudis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą