Prieinu prie Stalino portreto, nukabinu jį, padedu ant stalo ir, parėmusi ranka galvą, rymau - žiūriu į jį susikaupusi. Kaip man pasielgti? O vado veidas kaip visuomet ramus, akys šviesios, žiūri į tolius. Rodos, kad jo žvilgsnis ir iš mano kambarėlio šviesa aprėpia visą žemės rutulį. Nežinau, kaip šią valandą atrodyčiau, jeigu kas nors iš pašalies pažvelgtų į mano veidą. Bet aš kiekvienu savo nervu, kiekvienu kraujo lašeliu jaučiu, kad šią akimirką man neegzistuoja niekas kitas pasauly kaip tik šitas brangus ir mylimas veidas.
Kaip man pasielgti?
Tarybų valdžia tvirta ranka baudžia visus žmonijos išsigimėlius ir negailestingai susidoroja su jais, kaip su liaudies priešais ir Tėvynės išdavikais.
Tai Tavo, drauge Staline, žodžiai. Aš jais šventai tikiu. Ir aš dabar žinau, kaip pasielgti.
("Pergalė", 1950, Nr. 5, P.52. - "Lithuanian Bulletin", New York, Nr.7-12)
Czeslaw Milosz "Pavergtas protas", 277-278 p.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą