Siekis mokyti

Pastebiu gają tendenciją, kalbant apie vaikus, vis juos kažko mokyti, nes kitaip neva jie pripras prie kažko ydingo. Čia įtakos turi ir įvairių patarimų gausa internete, komunikavimo gausa, ko neturėjo mūsų tėvai. Čia įtakos turi ir didesnis baiminimasis dėl visko, kaip pasekmė mūsų didesnio civilizavimosi, ty geresnio gyvenimo, kai galime ir apie smulkesnius subtilesnius momentus pagalvoti (sovietmečiu rusai tiesiog sakydavo "nam by vasy problemy", turėdami omeny, kad mes susiduriame su gausybę bėdų, ką jau čia apie smulkmenas mąstysi). Kurlink vedu? Rūpinimasis ir nuogąstavimas yra gerai, tačiau pastebiu, kad ir vaikams ir visiems (suaugusiems irgi) daugiau reikia ne nuolatinio mokymo, pamokymų, o buvimo su jais kartu. To pasekoje vaikas labai puikiai įsisavina daugelį dalykų net nemokomas. Aišku kartais (netgi dažnai) sudrausminamas, įkrečiant ir rykščių.