"Todėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave,
palik savo dovaną ten prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną." Mt 5, 23-24
Įdomu kaip mums sekasi pildyti šį nurodymą? Ar tai nėra misija neįmanoma? Kokios čia gali būti agavorkės? Kad brolis pats neteisus, tad tegu ir turi ką nors prieš mane? Manau, kad precedentai, kai mes dėl vienos ar kitos priežasties darome kompromisą (kartais dėl silpnumo, tad iki laiko gal esam ir nepakaltinami), yra labai pavojingi mūsų sąžinei, tad ir mūsų tikėjimui. Nes tokiu būdu mes įtvirtiname savivaliavimą. "Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga." Patarlių 18,1. Belieka pridurti - ir pražūna.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą