Donelaičio "Metai"

Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas 
Ir gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą. 
Taip besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė 
Iš šaltos gaspados vėl išlindusi rados 
Ir su savo snapu meilingą sveikino draugą. 
Kraiką jie visur didei sudriskusį rado;
Ogi namus naujus, užpernai tikt budavotus, 
Rado ant visų kampų permier pagadintus. 
Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų 
Vėjai su sparnais nuo kraiko buvo nuplėšę. 
Durys su langais ir slenksčiais buvo nupuolę;
Ogi troba visa visur iškrypusi rodės;
Todėl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams, 
Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai. 
Vyrs tuojaus žagarų budavonei parnešė glėbį;
O gaspadinė jo pūstynes mandagiai lopė. 
Taip po tam abu, daug dirbę bei trūsinėję, 
Valgį sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai 
Ir, kelias varles bei rupuižes paragavę, 
Dievui iš širdies visos vienai dėkavojo.
Tu žmogau niekings! mokinkis čia pasikakint 
Ir pasisotindams gardžiaus n'užmiršk savo Dievą.