Justinas Marcinkevičius (iš knygelės "Laukinė kriaušė")

TAVO LOPŠINĖ
Miki, dukružėle,
Mik, paukšteli mano!
Aukso debesėlis
Žvaigždeles jau gano.

Meškinas jau miega
Po šilta sermėga.
Per minkštutį sniegą
Pasaka atbėga.

Nemunas čiurlena
Padavimą seną.
Traukiniai per naktį
Tau žaislus gabena.

Nutiesė sniegulės
Tau rogučių kelią.
O geri dėdulės
Iškepė bandelę.

MANO KYGELĖS
Mano knygelės dar plonos,
Mėlynos, žalios, raudonos.
Daug piešinėlių dailių,
Paukščių, žvėrelių, gėlių.

Atbrenda vilkas per sniegą.
Kiškis pakrūmėje miega.
Bėgsiu tėvelio pašaukt:
Reikia tą vilką nušaut.

Vilkas baisus ir nedoras,
Didelis, piktas ir storas,
Cimpina sau tarp pušų.
Aš kumšteliu jį mušu.

Meiliai paglostau aš kiškį:
- Slėpkis greičiau, kiški piški!
Lįsk po eglutės skara -
Knygoje vilkas yra!

Mano knygelėj nuo seno
Žvėrys gražiai sugyveno.
Bet atsirado vilkų,
Ir mažesniems jau sunku.

Gal man išplėšti tą vilką,
Didelį, piktą ir pilką?