Kiaulės ir kiti gyvūnai

Prieš rinkimus kožnam pravartu pavartyti Orwelo "Gyvulių ūkį". Beskaitant apie avis, kurios rėkė "Keturios kojos gerai, dvi kojos blogai", t.y. iš esmės beprasmybę, į galvą atėjo drąsūs žmonės ir jų drąsūs pasisakymai per tv debatus. Įtin įdomu, kad kiaulės buvo protingesnės už kitus gyvūnus. Rods ši tendencija niekuomet nesikeičia. Pateikiu ištrauką:

"Sausį stojo baisiai šalti orai. Žemė buvo kieta lyg geležis, ir laukuose nieko negalėjai daryti. Dauguma susirinkimų vyko didžiojoje daržinėje, o kiaulės ėmėsi planuoti būsimojo sezono darbus. Niekas neprieštaravo, kad kiaulės, kaip akivaizdžiai protingesnės už kitus gyvulius, spręstų visus ūkio politikos klausimus, nors jų sprendimus turėdavo ratifikuoti balsų dauguma. Visa tai būtų puikiai veikę, jei ne ginčai tarp Sniegiaus ir Napoleono. Šiedu nesutardavo visada, kai tik buvo įmanoma nesutarti. Jei vienas pasiūlydavo didesnį plotą užsėti miežiais, kitas būtinai reikalaudavo didesnio ploto avižų, o jei kuris pasakydavo, kad vienas ar kitas laukas kaip tik kopūstams, kitas pareikšdavo, kad jis niekam daugiau netinka, tik šakniavaisiams. Abu turėjo savų šalininkų, ir buvo kilę keletas nuožmių debatų. Per sueigas Sniegius dažnai laimėdavo daugumos balsus dėl savo puikių kalbų, tačiau Napoleonas suagituodavo daugiau šalininkų tarp sueigų. Jam ypač sekėsi su avimis. Galiausiai avys įprato užbliauti „Keturios kojos gerai, dvi kojos blogai“, kai reikia ir kai nereikia, ir dažnai taip pertraukdavo sueigas. Buvo pastebėta, kad jos itin linkusios pratrūkti „Keturios kojos gerai, dvi kojos blogai“ lemiamais Sniegiaus kalbos momentais. Sniegius buvo įdėmiai išstudijavęs kelis senus „Ūkininko patarėjo“ numerius, kuriuos rado troboje, ir priplanavęs daugybę visokių naujovių bei patobulinimų. Jis moksliškai kalbėdavo apie laukų drenažą, silosą ir tomamilčius ir buvo sugalvojęs sudėtingą schemą, kaip visi gyvuliai galėtų nusilengvinti tiesiai į laukus, kasdien vis į kitą vietą, kad paskui nereiktų mėžti su vežimais. Napoleonas pats nesugalvodavo jokių schemų, tačiau ramiai tardavo, kad Sniegiui nieko neišeis, ir apskritai atrodė tik laukiantis sau palankios progos. Tačiau iš visų jų nesutarimų nebuvo aštresnio, kaip dėl vėjo malūno."