Galbūt aš klystu ir ši mano įžvalga giliai
diletantiška, bet mūsų kalbininkų darbo krizės pagrindinę priežastį
matau ne vien mūsų nuvargusioje, seklioje, provincialioje, pagoniškoje
ir paskui pagonišką katalikybę paveldėjusioje kultūroje, bet ir tame,
kad kalbos inspekcija yra nekontroliuojama institucija, kuri yra pati
sau autoritetas ir nėra susireguliavimo mechanizmo. Ir jei kitose
srityse rinka ir sveikas protas sureguliuoja, tai čia turime reikalą su
valdininkų įstaiga ir šios savybės ją aplenkia.
Kalbininkai atsisakė termino VAIZDUOKLIS.
Turimas omeny monitorius. „Face control“ siūlė vadinti „nuožvalga“. Čia
kiek pasenusios naujienos, bet domina pats jų įdirbio, šnekant jų kalba,
pobūdis. Stebėdamas jų kūryba aš neatsižaviu jų gelme ir galvoju, kad
toliau atrodo jau nėra kur. Bet jie vis nepailsta mus stebinti. Įdomu,
ar ilgai ši karta dar kurs, o gal kita toliau jų nežengs? Visgi esu
optimistas.
Čia dar keletas, labiausiai patikęs "prisilietuoklis".
Dušas - čiurkšlys
Troleibusas - vielabraukis
Monitorius - vaizduoklis
Skeneris - skaitlys
Klaviatūra - maišyklė
Procesorius - dariklis
Monitoriaus filtro įžeminimas- vaizduoklio sijoklio nuleiduoklis
Kontaktas - prisilietuoklis
Priestatas - priedėlis
Futbolas - spirdžius
Fontanas
- trykštainis.
Akivaizdžiai matosi žanro krizė. Kad gaut truputį
deguonies reikėtų išeiti iš sudvidusių kabinetų ir įkvėpti gryno oro.
Panašu, kad turėtų kilt į kovą su tokia kūryba ne tik užkalniai, bet ir
rimtesni žmonės ir subtilesniu būdu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą