Pseudo-Barnabo išmonė

Mozė, sakydamas: "Nevalgysi kiaulės, nei erelio, nei vanago, nei varno, nei jokio jūros gyvūno, kuris neturi žvynų, suvokė tris pamokymus. Pagaliau pasakė jiems Pakartotame įstatyme: "Ir nustatysiu šitai tautai savo įstatymus." Taigi ne Dievo įsakymas nevalgyti, bet čia veikiau Mozė kalbėjo dvasiškai.

Kiaulė pasakė štai dėl ko: nebendrausi, - sakė, - su tokiais žmonėmis, kurie panašūs į kiaules - tai yra kai pertekę pamiršta Viešpatį, o kai ko nors trūksta - netrunka priminti Viešpatį. Kaip ir kiaulė: kai ėda, šeimininko nepažįsta, kai alksta - šaukia, o gavusi ir vėl tyli. "Nevalgysi, - sakė - erelio, nei vanago, nei peslio, nei varno." Jokiu būdu nebendrausi ir nepasidarysi panašus į tokius žmones, kurie nežino, kaip triūsu ir prakaitu pasirūpinti maisto, bet plėšia (paskendę) savo begėdystėje, kas svetima, ir žvalgosi, tarsi vaikščiotų nekalti, ir žiūri, ką apipplėšti iš godumo. Kaip ir tie paukščiai vieninteliai (tarp sparnuočių) nesirūpina maistu, bet tupėdami be užsiėmimo ieško, kaip sulesus kitus kūnus, tikras maras savo žiaurybėmis.

"Bet ir kiškio nevalgysi." Kodėl gi ne? Nepasidarysi, sako, berniukų tvirkintojas, nei panašus į tokius, nes kiškiui kasmet padaugėja užpakalio skylių skaičius - kiek metų gyvena, tiek jų ir turi. "Ir nevalgysi hienos. Jokiu būdu, sako, - nepasidarysi nei ištvirkėlis, nei vyrmylys, nei panašus į tokius. Kodėl? Nes tas gyvūnas kasmet keičia lytį ir kartais patinu, kartais patele pasidaro. Bet ir žebenkšties nekentė. Gerai, - nepasidarysi, - sako, toks ar panašus į tokius, kuriuos girdim iš netyrumo nusižengimą darant burna, nei bendrausi su netyraisiais, burnoje darančiais nusižengimą. Mat tas gyvūnas pastoja per gerklę.