Domėjimosi stabdis

Yra žingeidumo arba gyvo domėjimosi spąstai, būdingi pasipūtėliams: kai ne tiek domimasi tikrove, kiek siekiama tiesiog pagrįsti savo labai kuklias (visais atvejais ir visų, pabrėšiu, neišskiriant nė nukvakusios profesūros, nenukvakusios taip pat) žinias. Pastarasis būdas suponuoja baimę domėtis ir apskritai azarto domėtis nebuvimą. Ir šios įžvalgos reikia nesupainioti su kita: kad vertybiniai momentai, įsitikinimai, moraliniai skrupulai ir visa tai, kas vadinama vidiniu stuburu, nėra šio minimo stabdžio elementai. O kai tik stuburas yra tinkamas atspirties taškas, kad neplėvesuoti ir pagaliau kažką suprasti. O ne pasilikti vsiu žizn durakom.