Gauti-duoti

Yra prasmingesnė tikrovė brandesniems krikščionims: mąstymas, ką ir kaip galiu duoti. Man jau nelabai patinka, kai krikščionys įkopę į trečią savo tikėjimo dešimtį vis galvoja ką ir kaip aš galiu gauti. Ir tai, žinoma, neatmetant tos svarbios minties, kad esam priklausomi nuo savo dangiškojo Tėvo, viską gauname iš jo rankų, nuolat turim poreikių, nuolat prašome ir taip išreiškiam priklausomybę nuo Jo. Kitaip tariant, malda "duok mums kasdienės duonos" yra kasdieninė. Bet visgi žr. į pradžią. :)