Šiandien kalbėjausi su Norvegijos lietuviu, turinčiu jau Norvegijos pilietybę ir neturinčiu Lietuvos pilietybės. Akurat, padėtis su vaikų atiminėjimu ten labai kebli, nes jau 12000 (nžn per kurį laiką) atimta iš tų pačių norvegų, o ne svetimšalių, kurie yra dar labiau pažeidžiami. Vaikai atiduodami ne šiaip sau kitiems tėvams, bet neretai būtent homoseksualioms šeimoms. Pasirodo tai geras biznis, nes gaunamos geros pašalpos. Užtenka vieno skundo iš kokios nors auklytės, kuriai kilo įtarimas ir vaikas tuojau pat, ty iš karto bespardonnai atimamas ir tik po to pusę metų vykdomas tyrimas, kurio metu jau paaiškėja vaiko likimas. Šeimos turinčios menkas pajamos yra potencialiai pavojingoje situacijoje. Vietoj to, kad paremtų šias šeimas, valstybė atima vaikus ir skiria dideles pašalpas naujiems tėvams. Ir nepaisant to, kad Norvegija labai puikiai supranta homoseksualus, tuo pačiu jie labai homofobiški rasiniu pagrindu. Jei atvažiuoja juodaodis taksistas, tai neretai atsisakoma jo paslaugų. Su musulmonais tai ne be pagrindo būna kuriozų. Pvz, pavėluojama į lėktuvą, nes taksistas sustoja melstis. Tokia tad ta viena labiausiai išsivysčiusių šalių. Situacija su vaikų atiminėjimu ją daro unikalia. Įdomu, kaip bus toliau, bet tai puikus pavyzdys kitoms šalims kaip nenusiristi su tariamu vaiko teisių gynimu. Manau, kad daugelis šalių duos atkirtį. Ir čia konservatoriškos Lietuva ir Lenkija turi nemažai autoriteto.
P.s. kol vyksta tyrimas, tėvai nemato savo vaiko ir net nežino kur jis yra. Na, sakytume, čia kažkas iš siaubo filmo srities, bet čia šaunioji Norvegija.
Minėtos vaikų teisių priežiūros įstaigos privengia normalias pajamas gaunančių tėvelių, nes šie gali pasisamdyti geru advokatus ir laimi bylas. Tad jų taikiny: mažas pajamas gaunantys ir svetimšaliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą