Silpniesiems vietos nera

Uzmeciau aki i Uzkalnio plepalus apie gerejima Lietuvoj. Negaliu su daug kuom nesutikt. Tik jo dziugavimas del to, kad optimistine laikysena tapo gero tono pozymiu, neatlaiko kritikos. Nes per ta tona, ta deklaruojama, daznai pavirsutiniska dziugesi, mes buvome pasyvus stebetojai kruvos savizudybiu. Mes neisgirdome tu zmoniu sielos sauksmo. Mes visi rodeme dziaugsminga gera tona. Zymiai prasmingesne, bet jau ne uzkalnisko tipo mintis, verkti su verkianciais, ir tegu bus liudnas, bet TIKRAS. Nors visiskai sutinku su jo izalga, kad saves nuolatinis gailejimasis ir verkslenimas yra blogo tono pozymis. Visgi jei zmogus silpnas... Uzkalniu ir hitleriu visuomeneje tokiems vietos nera. Bet jiems yra vietos Baznycioje.