Diedo ir bobos femomenas

Galvoju apie bobos ir diedo fenomeną arba kaip ir kada jais tampama. Pagrindinis momentas čia matyt, kad žmogus nusprendžia, kad viską supranta, nebemato paslapčių, viską numato, galbūt ima linkti viską kontroliuoti. Ir tas, ką jis manosi suprantąs, dažniausiai nėra esmė. Dažniausiai tas suvokimas tokio pobūdžio, kad pinigas už viską atsako. Kalk pinigėlį, ieškok savo naudos ir tt. Toks žmogus kaip užsuktas, nenaudojamas ilgesnį laiką čiaupas, kaip uždžiūvęs upelis. Realybė žymiai sudėtingesnė ir įdomesnė. Ir pažadina diedukus ir bobutes situacijos, kai pakvimpa krachu, kontrolės praradimu, kai junta, kad nuo jų murmėjimų ir moralų suka nosį artimieji.