Vaikų atiminėjimo mechanizmai

Ryškėja kai kurios gairės stebimo dalyko. Civilizacijos pasiekimai leido kai kuriems pažengti taip toli, kad jie įgudo draskyti vienas kitam užpakalius ir visaip įmantriai kits kitą pakutenti. Tačiau prarado reprodukcinę funkciją. Tad yra galimybė įsivaikinti. Vaikų namuose yra apleistų šeimų vaikai. Žymiai geriau atimti vaiką iš normalios šeimos. Bet tai kainuoja, nes tėvai už savo vaiką kovoja visom keturiom. Lengviau tai padaryti iš silpnesnių šeimų: imigrantų ir pan. Kad būtų lengviau - kuriami mechanizmai. Jei kilo įtarimas, kad vaikas auginamas netinkamai, jis atskiriamas nuo tėvų, kol vyksta tyrimas. Tyrimas kartais vyksta iki 5 metų. Ir paskui vaikas grąžinamas tėvams, jei įtarimai išsklaidomi. Ir tai vadinama normalia sistema. Aš galiu suprasti tokį tyrimą, kuris trunka 5 dienas. Ir tai nesuvokiu kaip turėčiau jaustis, jei mano vaikas yra nežinia kur. Šitie dalykai pažengę išsivysčiusiose valstybėse, nes ir žydrųjų kontingentas ten didžiausias ir jų lobizmas didžiausias. Pagaliau juk ir šita ne nauja moralinė rykštė kyla iš perteklinės situacijos, ty laiko ir pinigų perviršiaus, ty didesnių galimybių.