Kalba vystosi ne kalbos biurokratų dėka, o iš liaudies dūšios gelmių. Iš skausmo, kančios, džiaugsmo ir tt. Iš biurokratų kančių gaunasi deja apgailėtini vystantys žiedeliai. Jei jie tos kalbos pojūtį ugdytų klausydamiesi jos turguje, bažnyčioje, supermamyčių forume (atvejis sunkokas, ne pats geriausias, bet gyvas, nors ir užviręs savose sultyse), krepšinio rungtynėse, aludėje ir pan., mes neišvystume tokių biurokratų kūrybos perlų kaip matome dabar. Na, ok, taip pat skaitydami grožinę lietuvių literatūrą. Ir Puškiną taip pat!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą