Nepalikite vyrų!

Kai kuriuos dalykus galima, bet nerekomenduojama daryti vienam, t.y. be žmonos. O žmonom ta proga moralas: nepalikite savo vyrų vienų ilgiau nei pusdienį. Jie gali žūti. Taigi išsiruošiau į kiną. Filmas vyriškas, galvoju nueisiu vienas be didesnio nuostolio savo moteriškei. Juoba ir proga pasitaikė dėkinga: manosios išgarmėjo į Vakarus. Na, kol kas tik į Žemaitieją. Nusiperku bilietus. Kaip priklauso: kukurūzų, kolos ir patenkintas gyvenimu drožiu prie vartelių. Neįleidžia. Sako per anksti. Nieko, palauksiu, aš kantrus. Laukiu, dirst į laikrodį, liko kelios minutės - na, turi įleist. Drožiu prie vartelių - neleidžia. Seansas po valandos - paaiškina man. Susikaupęs, vėlgi aš juk romus ir kantrus, žygiuoju prie kasos: kaip čia man ne į tą seansą davėt? Taigi sako pas mus tik šitas, ankstesnysis, į kurį jūs matyt taikėtės, kitam kinoteatre, t.y. ne Vingy, o Akropoly. Dabar aš su savo kukurūzais, kola ir asilo ausim laukiu. Jausmas toks lyg būčiau ponas Bynas. Taigi, mielos moterys, nepalikite savo vyrų! Jie be jūsų pražus.