Turtai, hierarchija ir Dievo šlovė

"Žinoma, dėl turtų ir sudėtingų šimtmečių naštos joje neliko ankstyvosios krikščionybės paprastumo. Tačiau po šiuo kartais sunkiu, iš aukso nukaltu kiautu ji slepia šį gyvąjį vandenį, vidinį tiesioginį tikėjimo patyrimą, Kristaus pažinimą ir Jo prisikėlimo šviesą." Sergejus Bulgakovas labai prajuokino šiuo netikėtu prisipažinimu, pateikiamu didelio Stačiatikių bažnyčios išaukštinimo patoso kontekste. Kaip gi čia į akis nekris paralelė, kad jei Kristaus ir apaštalų šlovė slypėjo po nuolankumo ir kuklumo apsiaustais, tai bažnyčia tai slepia po aukso kupolais, po gausybe kulto pastatų. Tiesa, negali pasakyti, kad neliko to paprastumo. Jis išlikęs atskirose personalijose, gal vienuolynuose. Beje vakar užsukus į stačiatikių bažnyčią ir atidžiau įsižiūrėjus į vieną paveikslą, į akis krito jo hierarchinis pobūdis. Marija ir sūnus aureolėm karūnuoti, paprastiems žmonėms neprieinami. Tuomet ir pagalvojau, kad hierarchija šioje bažnyčioje stipriai išreikšta, o paprastas žmogelis užguitas.