Atvažiuoju kitą sykį. Nueinu nusišvilpt. Grįžtu - manęs jau laukia draugai. "Dokumentėlius pateikite prašau. Jūs pažeidėte tokį ir tokį tai punktą". Sakau, aš tik išleidau žmogų ir nuėjau nusišvilpt. "Jūs jau prieš valandą buvote atvykęs ir nuėjote nusišvilpt." Na, taip, šioje vietoje aš turėčiau suglumt. Nusišvilpimų skaičius mūsų valstybėje matyt reglamentuotas. Bent taip supranta draugas policininkas. Tiesą sakant, aš jau nenustebčiau, jei ir reglamentuotų. Dabar sėdžiu mašinoj, laukiu kiek kainuos man šitas malonumas nusišvilpt. Tiesa, dar turiu nuostabią teisę pasireikšt. Tai ja ir naudojuos - dalinuosi įspūdžiais su jumis.
Reziumė: visur taip pat, bet mūsų valstybėje ypač - reikia turėti geležinius nervus ir milžinišką kantrybę, kad būtum gaivus, optimistiškas, laimingas ir t.t. Padėkokim už tai valstybės pareigūnams, o ypač visoms valstybinėms tarnyboms, dirbančioms mūsų labui.
Reziumė nr. 2: yra ir teigiama situacijos pusė. Visuomet patiri savotišką malonumą, kai matai policininko idiotizmą (panašų potyrį apturiu nebent stebėdamas Vladimirą Vladimirovičių). O tai, sutikite, pasitaiko. Aišku dažniausiai ne pas mus, svetur, bet visgi. Juoba, kad dėl algų lygio ir kitų priežasčių, koncentracija šito dalyko tarp minimų pareigūnų nėra maža. Ir šita savybė pasireiškia savo pilnatve, kai jos turėtojas pradeda demonstruoti savo orumą arba gudragalviauti. Šiuo konkrečiu atveju matydamas, kad aš esu visiškai abejingas jo atliekamiems procedūriniams veiksmams, to paties minimo idiotizmo vedinas jis nepatingėjo grįžti prie manęs dar sykį ir įspėjo, kad atsispausdinčiau draudimo polisą (turiu jį planšetiniame), nes tokią bylą jie jau yra laimėję. Bei paragino greičiau važiuoti iš šios vietos.
Reziumė nr. 3: padėk, Viešpatie, apsiginti nuo draugų, o nuo priešų aš apsiginsiu pats.
Reziumė nr. 4: turiu konkrečių įrodymų (tiesą sakant, teko tai patirti savo paties kailiu neitin tolimoje praeityje), kad minėtieji garbūs ponai ar draugai (nežinau kaip juos ir pavadinti) siekia šiose valdose pasipinigauti, t.y. išpešti naudos ne tik valstybei, bet ir sau. Kalbant konkrečiai, ragina susimokėti kyšį. Visas šis per daugelį metų mūsų savivaldybės nesutvarkomas parkavimosi Oro uoste nekonkretumas suteikia tam puikias prielaidas. Beje, teko girdėti iš žmonių, mačiusių pasaulį, bei lyginančių kad ir su kaimynais latviais, kad parkavimosi Vilniaus oro uoste įkainiai yra gerokai sukelti.
P.s. Policininkai paskelbė verdiktą: kadangi metų eigoje esu padaręs nusižengimų, tai teks sudalyvaut komisijoje, t.y. dar sykį pasimatyti su pareigūnais tame pačiame Oro uoste. Įdomu, o gal ir draugai policininkai teiktųsi pasufleruoti, kur tuo metu statyti savo automobilį? 15 minučių nemokamo laiko aikštelėje nepakaks, turint omeny jų apsisukimo tempus. Darbas jų juk valdiškas. Na, bet čia padėkokim mūsų šlovingai miesto savivaldai (rinkimai ne už kalnų - yra apie ką pagalvoti), kuri vis išradinėja dviratį su parkavimusi Oro uosto teritorijoje ir verčia vairuotojus jaustis kaip ant žarijų. Net tuos, kurie puikiai žino Oro uosto tvarkas. Tiesa, numatyta atsakomybė už mano prasižengimą - bauda nuo 100 iki 300 Lt. Už kelio ženklų nesilaikymą ir stovėjimą ne vietoje.
Pateiktame pasirašyti protokole pareigūnas nurodė parašyti pasiaiškinimą. Su visu situacijai deramu rimtumu lengva ranka jau norėjau pasiaiškinti: "Nuėjau nusišvilpt". Bet jis nujausdamas kažką negero sako: rašykit "sutinku".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą