Dėl aktorių algų: neva jei išlaikysim mažai dirbančius aktorius su ilgalaikėmis sutartimis, tai laiduos rimto teatro buvimą, nebus bordeliukas. Ok. Bet man kirba klausimas: kodėl tegu ir komerciškais pagrindais dirbantis teatras samdantis aktorių konkrečiai rolei, turi daugiau šansų tapt bordeliuku. Na, ok, jis susirinks ten liubimčikus ir gerai leis laiką. Prielaidos bordeliukui yra. Bet kodėl gi mažai vaidinantys ir neturintys ką veikt, bet užsisėdėję vienoj vietoj aktoriai, tegu ir su maža, bet garantuota alga negali būti tinkama terpė bordeliukui. Tad tai tik spekuliacijos, skirtos emocijoms sužadinti ir argumentai dėl argumentų. Iš tiesų problema sena, reformos reikia ir kažkada gi reikia pradėti. Dabar kultūros ministras išdrįso pagaliau imtis. Ir tegu. Pasveikinkim vieni kitus.
Arba kelkime klausimą taip: ar mums reikia išsaugoti mažai vaidinantį aktorių? Turint omeny, kad labai gali būti, kad savo gulbės giesmę jis sugiedos ateity. Praneš per sceną puodelį taip, kad visi amo neteks. Antraip jis to šanso neturėtų. Iš humaniškų paskatų teigiu: išsaugokim tą aktorių. Bet gal valstybė ji išleistų anksčiau į pensiją ar kokia rentą skirtų. Gal nuo kokių signatarų nugnybtų ar pan. Dabar gi šis nevaidinantis aktorius verčia vaidinantį suktis kaip išprotėjus, kad tik kaip nors užsitikrint sau orų gyvenimą (vos neparašiau egzistavimą). Galop nelygioj kovoj su rūsčia jam realybe šis gabus ir daug vaidinantis aktorius arba nusigeria, arba gauna trūkį arba negali pakankamai atsidėt savo vaidmenims. Tad irgi nehumaniška tai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą