Rods yra Vakarų neapdairumo

Pažeminimo fenomenas. Per daug nesusimąsčiau, bet dabar ateina galvon. Mintis ne nauja, bet nepakankamai eksponuota. Taigi, vokiečiai pažeminti po pirmojo pasaulinio. Ką mes turim: antrą pasaulinį, kurį inicijuoja vokiečiai. Holokaustą, daugiau nei 70 mln. aukų. Pralaimėtas šaltasis karas po sovietmečio eksperimento kracho. Ką turim: pažemintus rusus ir visą tą tuštybę, kurios lyg šiaudo griebiasi sužeminta savimonė. Ir bręsta katastrofa. Koks moralas šios basnios? Vien dėl jo parašiau šią įžangą. Kažkas negerai mūsų karalystėje. Neteisingai pasielgta su vokiečiais po pirmojo, neapdairiai. Tas pats su išgamos Putino Rusija. Šitas apgailėtinas žmogelis, dirbęs Vakaruose ir jautęsis europiečiu. Ir jis ieškojo ryšio su Vakarais, norėjo jaustis lygiaverčiu. Dabar tik klausimas: ar savo pranašumą ėmė teigti tada, kai jį ėmė stumti iš Vakarų klubo (kai ėmė jaustis kaip nuogas karalius), ar tai pralaimėto Šaltojo karo pasekmė, ar asmenybės specifika? Viskas viename. Tik faktas, kad pažeminta savimonė ieško būdo įsitvirtinti. Kaip ir kiekviena kita, skirtumas tik tas, kad sužemintoji nesilaiko taisyklių, neturi kantrybės, nesiskaito su kitais, puikuojasi, bravūriškai elgiasi. Ir tai ne dėl išminties ir jėgos pertekliaus. Tai blefas. Grįžtu prie esmės: prie Vakarų elgesio su silpnu žaidėju. Išmintis čia būtų: elgtis su pažemintuoju kaip su lygiu, netgi kaip su pranašesniu. Iš dalies, bent pradžioje taip Vakarai ir elgėsi. Bet kirba įtarimas, kad padaryta nepakankamai, veikta buldozerio principu, ir ta nevykėlio (tiek asmens, ty vado, tiek šalies) perdėm jautri siela sureagavo ir sureaguos taip, kaip ir galima tikėtis. Ji gali padaryti daug skriaudos. Įsižeidusieji yra labai pavojingi. Jiems padėti būtina dėl savo paties naudos, nekalbant jau apie krikščioniškus altruistiškus motyvus.