Jaučiuosi pareigą kaip ir atlikęs. Bent dalinai. Atvariau į kraujo centrą. Nuoroda aiški, viskas patogu aišku. Viskas žmogui. Šlagbaumas. Įvažiavimas su leidimais. Nieko, statau mašiną kažikur, nes nei mokamų nei nemokamų vietų arti nėra. Kulniuoju kantriai, laimingas, negailiu laiko - reikalas juk šventas. Atvarau - donorų gausybė. Turėsite palaukti. Valandžikę. Dėkui, nors ir esu savo laiko direktorius, bet tiek laukti neturiu nei kantrybės nei noro. Duoti kraują neatlygintinai labai malonu. Bet kiek tas kraujas pabrangsta, jei įskaičiuosime darbo valandą. Tiesa, tik šnd tiek suskubo. Sureagavo žmonės į informaciją. Reiškia jie gyvi, nuostabūs, neabejingi. Tas malonu. Reiškia užaugome kai kurie. Ne tik "ką man duos", "man nieko neduoda ir nedavė", o "ką aš galiu ir turiu duoti". Biški moralo. Na, priklauso šioje temoje.
Žodžiu, savo kraują nuleisiu kitą kartą. Bet neatidėliojant. Be to, be kraujo praliejimo nėra juk laisvės, nėra apvalymo, atpirkimo. Pagaunat, pagonys?
Tiesa, dar ilgiausią trenktą anketą tenka pildyt. Klausimai mane sudomino. Jie įvairiausi. Pvz., ar manote, kad normalu turėti lytinių santykių su vyrais. Ne, geriau su moterim.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą