Nuoseklumas ir įtaigumas

Perskaičiau Laučiaus opusą. Nesigilinu dabar į jo argumentus. Tai jo probema, ne mano. Man šiaip sau pasirodė. Iš esmės pilstymas iš tuščio į kiaurą, mažai ką užčiuopiant. Manding žmonės visų pirma renkasi lyderį. Šiuokart Karbauskį. Ir jis, sutikime, grynuolis. Svarstėme, kas yra tie dabarties lyderiai. Karbauskį pamiršome. Bet štai jį turime. Antra, tai kito sukirpimo žmogus. Verslininkai yra praktiški žmonės. Gabūs ir labai protingi. Imlūs. Ir jie fone Seime daug metų kiurksančių mimozų yra ryškus kontrastas. Ir pabaigai dėl nuoseklumo ir įtaigos. Karbauskio nesupainiosi su niekuom. Pozicionuoja save pagonimi ir keista, bet man, krikščioniui, tai labai patinka. Geriau toks pagonis nei apsimetėlis krikščionis, kurių, atleiskite, apstu. Net tingu apie tai kalbėt. Ir pabaigai razinka. Opusą šnd publikavo Kubilius. Taigi tęsiant nuoseklumo ir įtaigos liniją. Šis užpozicionavo save tikinčiuoju, Viešpaties gailestingumo skelbėju. Nuoseklu? Tai vat tada aišku, kodėl nėra įtaigos.