Mūsų kinas šiandien

Herkus Mantas - aukščiausio lygio filmas. Būtent domina ne tik batalinės scenos, prūsų genčių vadų santykiai, bet puikiu lygiu pakelta problematika apie Dievą ir kryžiaus karus, pagonybės ir krikščionybės santykį. Ir tai sovietmečiu. Klausimas ką panašaus, su rimta, ne iš piršto laužta problematika, ty būtent šia religine tema pastatėme per 27 metus? Ogi nieko, teigiu drąsiai. Tiesa, kai ką pastatėm, kas ant tiek beviltiška, kad net sunku žiūrėt. Turiu omeny, kad ir populiariojo Koršunovo-Ivaškevičiaus Išvarymo herojų dialogą apie Čingischaną ir Kristų. Viena kritikė, matyt iš kvailesnių tarpo, žavėjosi šia vieta, bet sorry, žemiau kritikos. Ir tai moderniaisiais laikais ir geriausių dabartinių mūsų kūrėjų. Kitas perlas Tadas Blinda. Pradžia. Tai čia Banio dialogai yra išvis žemiau plintuso. Į Emiliją jau bijau ir eiti, nes žinau kas yra Ulvydo-Banio tandemas ir turiu patikimų žinių, kad apvalus kakutis. Kad nebaigt pesimistine gaida, visai neironiškai manau, kad šiuo metu turėtume sulaukt rimto kino. Kol kas toks buvo nebent dokumentinis. Pereinamąjį laikotarpį manau jau įveikėm.