Tamsybių bakchanalija arba kiek dar tęsis šitas cirkas dėl pavardžių rašymo su q, w ir x

27-inti nepriklausomybės metai, bet mes toliau  įtakojami valstietiškos inercijos, pasikinkę šventą karvę vardu Konstituciją ir užsispyrimą, bet tik ne realią gyvenimo eigą ir sveiką protą. Moderniaisiais laikais prioritetu turėtų būt valstybė ir laisvas bei laimingas jos pilietis, nepriklausomai kokios jis tautybės, kokia pavarde, kokios kūno spalvos ir išpažįstamos religijos, norintis likti Tėvynėje ir gyventi čia netrukdomas biurokratų, politikų ir įvairių moralistų, besikišančių į svetimos šeimos reikalus, bei keistom fantazijom besivadovaujančių vakardienos kalbos puoselėtojų. Bet mes toliau kovojame su įsivaizduojamais baubais, savotiškai suprastu būdu gindami lietuvybę, ty tautą ir jos kalbą statydami prioritetu prieš valstybę. Tai antimodernu. Tai atgyvenę. Tai seniai neatlaiko laiko kritikos. Kada stipri buvo mūsų valstybė: kai joje kartu gražiai sugyveno skirtingų tautų ir konfesijų žmonės. Tada ir lietuviai galėjo žibėt visom varsom, nes į jų kraują buvo įlieta žydiško durnumo bei talento. Ty jų fantazijos, apsukrumo, gobšumo, naglumo, užsispyrimo, pagaliau verslumo ir tt. Kada Lietuva suklestėjo tikėjimo prasme? Ne, ne pagoniškais laikais, nesvaikit. O tada, kai į katalikišką kraują buvo įlieta ortodoksų ir protestantų tikėjimo. Dabar mes niekaip negalim leist kitataučiams rašyt savo pavardžių taip kaip jie nori, nors w ir x yra mūsų istorinės raidės, kuriomis rašė Donelaitis, kurios yra Mažvydo, Adomo Mickevičiaus ar Česlovo Milošo varduose ir pavardėse. Kiek tęsis ši bakchanalija ir kas palaiko šį tamsybių siautėjimą? Tauta turi žinot savo didvyrius pavardėm. O tada jie turi būt kabinami ant skelbimų stulpų viešai, kad mums nekiltų abejonių kas už ką atsakingas. Kad per rinkimus nesusipainiotume. Linkiu pagaliau atlikti darbus, kuriems iki šiol truko valios ir proto! Ir pabaigai: Eurovizijos kandidatų atranką laimėjo rusakalbė, kuri pirmą kartą laimės ir Euroviziją. Su tuom ir sveikinu! Pagaliau.