Naujas trendas, kuris visai ne naujas, iš operos rusai puola. Tas trendas vadinasi "atakos prieš Konstituciją". Ir tada galvoji kas čia per fenomenas.
Na, suprantu kokie nors užzombinti tautininkai: jie ir šiandien ezoteriškai tiki, kad dvasinis Juozaičio kūnas laimėjo. Pralaimėjo tik fizinis. Na, bet konservatoriai... Kurie pozicionuoja blaivumą ir tinkamumą atstovauti užsienio politiką... Bet svarbu net ne konservatoriai, kurie seniai su sveiku protu nedraugauja, bet jų rinkėjai. Štai šis fenomenas, kai daug metų žmonės kalba tą patį - apie Seimo narių mažinimą ir dvigubą pilietybę ir dauguma balsuoja už tai. Už tai pasisako beje ir patys konservatoriai jau seniai. Bet vat, kai tai inicijuoja valstiečiai, tada konservatorių rinkėjas kartu su savo influanceriais suokia, kad Konstitucija šventa karvė, kad rusų ranka, kad valstiečiai siekia populiarumo ir nori laimėt rinkimus ir balsuoja prieš. Tiksliau boikotuoja rinkimus. Kitaip tariant balsuoja prieš tai, už ką iš tiesų patys pasisako. Psichologijoje tai vadinama šizofrenija.
Kur mes atsiduriam? Na, šiknoj, norėjau parašyt. Nes kai konservai kažkada inicijuos referendumus tais pačiais klausimais ir ragins dabar jau palaikyti (o pakalikai net nepajus, kad čia yra absurdas, nes jie tik kaip beždžionės kartoja konservų politikų nuorodas), tai konservų oponentai tada jiems parodys špygą ir boikotuos. Ir taip pasaka be pabaigos. Ir kur tada tie mūsų toliau nei savo nosis regintys atstovai?
Ir pabaigai reziumė sunkiau suvokiančiam skaitytojui: kokia čia Rusijos ranka, jei daug metų ir dabartiniuose rinkimuose dauguma žmonių balsuoja už Seimo narių mažinimą ir dvigubą pilietybę? Ir prie ko čia ta Konstitucija ir platūs apibendrinimai, kai kalba eina apie du konkrečius aktualius klausimus, kurie patikrinti laiko. O vėlgi konservai pasitelkia argumentą, kad neišdiskutuota. Nu, afigiet, kaip sakoma.
Taigi koks moralas: čia trys svarbūs aspektai, kurie rodo išmintį ir toliaregiškumą arba atvirkščiai. Pirma, dogmatiškumas. Dogmatikui svarbiau dogma negu realybė. Antra, išmintis daryti pokyčius. Ir trečia, daryti tai, kas aktualu. Yra dar ketvirtas, būdingas netoliaregiui ir kvailam arba neišmintingam politikui - tai politikavimas ir savo trumpalaikių interesų iškėlimas aukščiau bendro gėrio. Arba tiesiog nesuvokimas, kas yra aktualu ir kas yra tas gėris. Tai tiesiog politinis kvailumas.
Ir dar dėl nenuoširdumo. Visokie valatkos drįsta sakyt, kad referendumai nesurinko reikiamo skaičiaus ir basta. Atseit tautos valia išreikšta. O jei būtų neboikotuojama - irgi nesurinktų? Tai čia nuoširdu? Čia vadinasi pagarba savo žmonėms?
Ir tada klausimas: kaip po viso šito aš galiu balsuot už Šimonytę, kai ji yra laidininkas vienadienės tik savo interesų paisančios partijos politikos?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą