2010 m. gegužės 22 d., šeštadienis

Atsidavimas

Nuo tada, kai pamilau Dievą visa savo esybe, visomis savo širdies jėgomis, nuo tos akimirkos pasitraukė baimė, ir nors man jau nežinau kaip kalbėtų apie Jo teisingumą, visiškai Jo nebijau, nes gerai Jį pažįstu: Dievas yra Meilė, o Jo Dvasia yra ramybė. Ir dabar matau, kad mano darbai, kurie plaukė iš meilės, yra tobulesni už darbus, kuriuos atlieku iš baimės. Pasitikiu Dievu ir nieko nebijau; atsiduodu Jo šventajai valiai; tegul daro su manimi, ką nori, o aš jį ir taip mylėsiu. Ne savo jėgomis remiuosi, bet Jo visagalybe, nes kai Jis man davė malonę pažinti savo šventąją valią, tai suteikė ir malonę ją įgyvendinti. Pasitikiu Tavimi, gailestingasis Dieve, ir trokštu parodyti pirmoji tą pasitikėjimą, kurio trokšti iš sielų. O amžinoji Tiesa, padėk man ir apšviesk gyvenimo bei darbų keliuose, kad manyje išsipildytų Tavo valia.
Nieko netrokštu, tik Tavo valios išsipildymo, mano Dieve; nesvarbu, ar bus man lengva, ar sunku. Jėzau mano, nepaisant Tavo malonių, vis dėl to jaučiu ir matau visą savo skurdą. Pradedu dieną kova ir baigiu kova, vos susidoroju su vienu sunkumu, jo vietoje iškyla dešimt, kuriuos turiu nugalėti, bet dėl to nesijaudinu, nes gerai žinau, kad tai kovos, o ne ramybės laikas. Kai kovos sunkumai viršija mano jėgas, kai vaikas puolu į savo dangiškojo Tėvo glėbį ir pasitikiu, kad nepražūsiu.

Šv. Faustina Kovalska

2 komentarai:

  1. nu jo,lyrika visada gražu, bet jei lyrika kertasi su Biblijos mokymu, tada tai netikusi lyrika, paklydimas. apaštalai ragino baigti bėgimą drebėdami, Biblija sako "Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas", todėl manau, aišku, kad šitos mintys kilo ne iš pažinimo, o iš nepažinimo. Kitaip moteriškė neprieštarautų apaštalams, na nebent laiko save didesne už juos.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mano sese pries kelis metus patyre gilia koma, is kurios nagu istruko labai sunkiai. Ji sako, kad isejusi is komos, ji irgi nebijo Dievo, nes visu pirma Juo netiki. Nebijo ir mirties ar pragaro,nes tai, ka mate komos busenoje, nebuvo ,anot seses, anei Dievas, anei velnias, anei pragaras, anei mirtis... Ji teigia jautusi beribe ramybe ir taika su visu pasauliu. Ir tai dar labiau sustiprino jos antidieviskas nuostatas. Na, dabar nekomentuosiu to, ka ji mate nemate, taciau galbut kazkiek jos patyrima irgi galima laikyti tam tikra lyrika. Ir ta "lyrika" yra apgaules ir melo lyrika... Joje zodziai apie kazkokia neaiskios prigimties ramybes busena visai neteikia ramybes bet dargi gasdina... Ramybe neateina is niekur. O kalbeti apie kazkoki dieva gali betkas. Ar tai butu Kovalska, ar tai tulas budistas... Klausimas yra: kas yra tas dievas? Ka jis atstovauja, kokias vertybes? Ar jis pripazysta Biblija, ar tik lyriskai papilsto is tuscio i kiaura Biblijos tematika ?

    AtsakytiPanaikinti