2010 m. gegužės 17 d., pirmadienis

Keletas neramių minčių po varžybų

Šiandien žiūrint rungtynes kirbėjo keletas klausimų. Tačiau pirmiausia sveikinu Ryto fanus!

Jei Romanovas taip vertina intelektą, kaip čia jam taip gaunasi? Susidarė įspūdis, kad jis daro tipišką savininkui klaidą. Turi savo "liubimčikus", paskui juos greit pameta, nes šie nepateisina lūkesčių. Jų kalba tai vadinama "problemų sprendimas" ir "rezultato (pelno) siekimas". Bet bėda, kuri mane neramino šių rungtynių metu, tai kaip toks didis strategas (Romanovas) padaro tokius "liapsusus".

Pirmiausia, keista kaip jis, jau prasidėjus finalinėms rungtynėms, karštakošiškai sumano keisti trenerį ir kažką suokia kaip tuoj pateiks staigmeną: iš kažkur ištrauks tinkamą kandidatą. Lyg nebūtų žinojęs situacijos, kad jokio keitimo daryti jau nebebus galima. Prieš atleidžiant šį elementarų momentą reikėjo įvertint.

Dabar kitas momentas, psichologinis, susijęs su komandos vienybe, jos telkimu. T.y. šiuo atveju su skaldymu ir gniuždymu. Pradėjęs savo mistines trenerio paieškas, kurio niekas jam neleis skirt, tarp minimų kandidatų jis įvardina "inetelektu tinkantį" vadovauti tokiai "intelektualiai" komandai Browną. Tai paskui tas svajonių jaunikis, ty tinkamiausias kandidatas į trenerius žinoma nestygsta kailyje parodyt kaip jis geba treniruoti. Bet juk treneris Šalenga... Na, ir gaunasi situacija, kad Brownas didesnę laiko dalį sėdi ant suoliuko (nežinau, drausminamąją priemonę pritaikius ar kaip), o jei išbėga, tai nebent tam, kad iškrėstų kokią nesąmonę (kas jam nelabai būdinga). Komandoje nėra vieno žmogaus, kuris yra paskirtas, turi palaikymą tiek savininko, tiek komandos žmonių, na, ir komanda sukasi iš bėdos kaip išmano.

O šiaip tas Romanovas man būtų itin simpatingas žmogelis. Juk turtuolius taip lengva įsimylėti :) Tačiau tas vaizdas, kuris susidaro stebint situaciją iš šalies, labai man primena kitus savininkus su kuriais jau teko susidurti asmeniškai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą