
Humoro „dorybė“ tikėjimo tarnystėje
Dievo gailestingumas yra beribis. Jis atleido Dovydui svetimavimą ir žmogžudystę, atleido išdavikui ir gobšuoliui muitininkui, atleido piktadariui ant kryžiaus. Tačiau yra dalykų, dėl kurių Dievas negali apdovanoti tavęs savo gailestingumu, kurių Jis negali tavyje pakęsti, – tai tavo niekuo nepakertamas, beatodairiškas rimtumas, tai, kad jautiesi esąs reikšmingas. Tuomet Dievas tarsi nuleidžia rankas. Tavo reikšmingumo jausmas Jam juokingas ir beprasmiškas. „Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi“ (Ps 2, 4). Pasižiūrėjęs į save tikėjimo šviesoje, pamatysi, kad tavo beatodairiško rimtumo ir pripažinimo siekis iš tikrųjų yra juokingas.
Savęs sureikšminimo jausmui apskritai prieštarauja humoro „dorybė“. Ji pasirodo esanti labai reikalinga, kad sustiprėtų mūsų tikėjimas kaip tikro pasaulio ir tikrų jo proporcijų pažinimas. Žvelgti su humoru – tai matyti pasaulį, besisukantį ant absurdo ir nesąmonės ašies. Humoro globėjas yra šv. Tomas Moras. Šia tema yra daug puikios literatūros, tai G. K. Čestertono (Chesterton), C. S. Luiso (Lewis), B. Maršalo (Marshal), F. Šido (Sheed) ir daugelio kitų autorių kūriniai. Jie rašo apie religinio komizmo vertę, apie humorą kaip tikėjimui tarnaujančią religinę procedūrą, apie humoro „teologiją“.
(...)
Trūnėsiai ir dulkės
Humoras yra „religinė procedūra“, kuri gali padėti sau pasakyti: „Žiūrėk, koks esi neprotingas, sielojiesi dėl menkniekių, tiek turi rūpesčių, gadini sveikatą, o juk visa tai – tik dulkės, tik šiukšlės, ir galiausiai gali pasirodyti, kad tai neturi visiškai jokios reikšmės.“ Pamėgink pažvelgti į savo gyvenimą tikėjimo akimis, pamėgink pasijuokti iš savęs. Tai gali būti sunku, nes humoro „dorybė“ kartais reikalauja šiokio tokio didvyriškumo, tačiau ji tau padės teisingomis proporcijomis nustatyti šias dvi tikroves – Dievą ir save, kartu panaikins tavo egoizmą ir sustiprins tavo tikėjimą. Ryškiai parodys, kad tavo gyvenime tikrai svarbus yra tik Dievas. Todėl nedaryk iš savęs pasaulio centro. Įsivaizduok esąs mažytė smiltelė, pasak šv. Teresės, toks mažutis niekas, dėl kurio nėra ko per daug rūpintis, sielotis ir krimstis. „Melskis, sese, – prašė šventoji, – kad smiltelė taptų atomu, jautriu tik Jėzaus žvilgsniui“ (Laiškas Agnietei, 1889 m. sausio 8 d.)
Krikščioniškasis humoro jausmas išlaisvins tave nuo savęs paties. Jis tau leis tikėjimo pagrindu perkainoti visas vertybes ir suprasti, kad viskas, kas vyksta aplink tave, yra juokingai nereikšminga – viskas, išskyrus Dievą. Leis tau atskleisti tariamas vertybes. Tavo darbas, planai ir sunkumai, politika ir viskas tavo aplinkoje, palyginti su ta vertybe, kuri yra Dievas – trūnėsiai ir dulkės. Tokia dvasia Pelenų trečiadienio liturgija pradedame kiekvieną gavėnią, kai kunigas barsto tau galvą pelenais ir taria: „Dulkė esi ir dulkėmis virsi.“ Dulkėmis, vadinasi, tapsi juokingai nereikšmingas. Dulkė esi ne tik tu, bet ir visa, prie ko esi prisirišęs, kas tau labai svarbu, ir tai, ko bijai. Humoro „dorybė“ padės tau labiau atsiverti Dievui, tavyje atsiras Jam daugiau vietos, nes mokėsi visa kita pamatyti teisingomis proporcijomis – kaip trūnėsius ir dulkes, sugebėsi visa tai pamatyti besisukant absurdo karuselėje.
Kun. Tadeusz Dajczer "TIKĖJIMO ĮŽVALGOS. Dvasingumo teologijos klausimai", KPL, 2010
Del to nereiksmingumo tai Tadeusas sau budingu stiliumi, kaip jau pastebejau keleta kartu, isijautes daro kontekstui reikiamas isvadas. Dievas juk lygiai taip pat sekmingai, jei reikia, suteikia mums ir reiksmingumo jausma. Ne susireiksminimo, o savo naudos, reiksmes suvokima. Ty iprasmina musu gyvenima. Nes toptelejo mintis, kad katalikiska tradicija daznai sadomazochistiskai isijausdama i saves sumenkinima sioje vietoje ir pasilieka, neisikvepdama konstruktyviems darbams, nekeldama sau uzdaviniu, tikslu. Nors del susimazinimo zinoma teisinga. Sakoma juk, tu rupinkis kaip nusizemint, Dievas pasirupins kaip tave isaukstinti. Bet apie isaukstinima kol kas, bent sioje zemeje, pamirskime. Kitaip bus nenuosirdus tas musu nusizeminimas :)
AtsakytiPanaikintiVelgi susimasciau del tos minties, kad pamirsti sioje zemeje isaukstinima. Neteisinga juk ji manau. Del perdeto, taciau neadekvataus kuklumo. Is tiesu sventumo, garbingumo siekimas yra musu tikslas sioje zemeje. Tik musu samoneje sis garbingumo siekimas turi neigiama konotacija del prisitaikeliu karjerizmo, siekanciu savo tikslu bet kuria kaina, nepaisant siekiamai pozicijai tinkamu savybiu.
AtsakytiPanaikintiКак приятно пообщаться с умным человеком- сразу находишь общий язык... :)
AtsakytiPanaikinti