2011 m. sausio 25 d., antradienis
Царство Божие
"В Царство Божие идут большей частью не от победы к победе, а от падения к падению, но доходит до Царства Божия тот, кто после каждого падения, вместо того чтобы садиться у края дороги и плакать над собой, встает и идет дальше; и сколько бы он ни падал, каждый раз поднимается и идет." св. Тихон Задонский
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Aha... Gerai pasakyta. Tep ir yra. Pas mane kaip tik multikas panasia tema yra, apie ta avinuka tipo...
AtsakytiPanaikintiMan irgi ši mintis patiko kaip opozicija pergalės judėjimui. Nors pergalingas motyvas, jei nesugadintas piniginio intereso, o praturtintas kilnumu, kylančiu iš nesavanaudiškumo, yra irgi labai patrauklus ir manau netgi labai reikalingas. Šioje citatoje, tiesa, irgi šioks toks stoikiškumas pabrėžiamas su tuo kelkis ir eik. Nors čia Jėzaus žodžiai, tai skamba patraukliau. Tačiau turimas omeny tas nepasilpimas. O man norėtųsi, kad būtų dėmesys akcentuotas į tai, kaip sunkią akimirką, kai esi bėdoje ar pasilpęs - kreipi žvilgsnį į Dievą. Ir, žinoma, iš ten ateina jėgos ir pagalba.
AtsakytiPanaikintiNu man rodos, mintis apie Dieva cia numanoma- nebutina gi pastoviai apie tai rekaut.
AtsakytiPanaikintiČia apie tai nė žodžio - tik keliesi, ir eini. Atrodo šauniai, tik neaišku iš kur ta stiprybė.
AtsakytiPanaikinti