Sabaliauskaitė gerai ant lenkų pavarė, negali negerbt :)):
"Ir net vietinė liga, pasireiškianti bjauriais veido spuogais ir plaukų kaltūnais, būdinga tik šiems kraštams ir jau Europos medikų bei keliautojų spėta taip ir pavadinti - "lenkiškąja" - iš tiesų tebuvo simptomai menkos dvasios ir netikusio gyvenimo būdo, mat net pasiturintys žmonės čia dažniausiai buvo gan apsileidę, nelinkę praustis, skustis ir prisižiūrėti, rydavo nesaikingai ir kada užsimanę, be to - riebiai, maišydami skirtingą maistą, kurio net tą pačią dieną vartoti nederėjo, gėrė be saiko, ką ir kalbėti apie puotas, kurių maisto ir gėrimų tiesiog juokinga gausybė tapdavo ne švente, o pačia didžiausia, negailestinga kankyne jų kūnams ir virškinamojo trakto išbandymu, tad ir paakiai buvo daugelio patinę, vos peržengę trisdešimtmetį daugelis jau vaikščiojo su trigubu pagurkliu ir liuliančiais žandais, veidai buvo paburkę ir ėjo dedervinėm, o nešukuotose plaukuose veisėsi gyviai ir mesdavosi kaltūnas, tad nieko nuostabaus, kad jau nebe pirmą dešimtį metų dauguma vyrų skuto galvas plikai ar palikdavo tik kelias sruogas viršugalvy, ir pastaruoju metu net įsivyravo panieka tiems, kas rengėsi pagal užjūrio madą, trinko ir kvėpino plaukus, ir tai nuos paniekinančiai šiepė jų pačių skusti tėvynainiai, tie patys, kurie žydus vadino nešvariais ir tie patys, kuriuos priimdamas apžiūrėti Aaronas Gordonas kartais greta dėl visa pikta pasidėdavo acte pamirkytą nosinę ar kvapiųjų druskų flakoną, nes šiems nusivilkus marškinius prisižiūrėdavo ir prisiuostydavo tokių dalykų, kad nuo prakaito iššutusios, traiškanotos pažastys geltonai susicukravusios sprindžio didumo gaurais tebuvo gryni kasdieniai niekai."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą