Labai
įdomiai ir vertai apmąstymo Grebenščikovas atsiliepia apie
politikuojančius muzikantus. Jis mano, kad jie žymiai pozityviau
pasireikštų atsidėdami ne politikavimo kūrybai. O valdžios keiksnojimą
jis prilygina keiksnojimui blogo oro. Ty laiko tai beprasmišku
užsiėmimu. Įdomiausia, kad ir Kristus taip pat mąstė ir elgėsi. Ir jo
elgesys sukėlė tokias revoliucijas, kad ojojoj. Nors to lyg ir nebuvo
siekta. Netgi sakė kišk kalaviją į makštį, ta prasme nenaudok jo. Tas
pats pasakyta ir apie reformatorius, kurie pirmiausia rūpinosi religine
reforma ir nesiekė politinių motyvų. Kai tik reikalas įgavo politinės
kovos pobūdį (galbūt tai buvo ir neišvengiama), tuomet nukentėjo ir
paties reikalo kokybė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą