Mąstymas aktualus ir šiandien

Prieš 50 metų kitas britas H. Blamiresas konstatavo:

"Krikščionių mąstymas pasidavė laiko dvasiai. Kaip dar niekad krikščionijos istorijoje, jis pasidarė silpnas ir bestuburis. Net žodžių sunku surasti XX a. Bažnyčios intelektiniam ištižimui apsakyti... Modernusis krikščionis kaip mąstanti būtybė atsidavė sekuliarizmui."

Ar kas nors pasikeitė? Pagerėjo, pablogėjo? Gal čia visų laikų mūsų, krikščionių, problema? Gal mes esame tokie, kad atsitokėjame tik trumpam? Gerai, jei apsikritai atsitokėjam.

Pasak vokiečių teologo S. Holthauso:

"Gebėjimą mąstyti mums suryja greitas ir įtemptas gyvenimo ritmas. Mes lekiame nuo vieno neatidėliotino darbo prie kito, vos randame laiko atsikvėpti ir džiaugiamės, jei spėjame atlikti bent būtiniausius dalykus. Laiko susimąstyti nelieka... Mąstyti nėra lengva, bet būtina. Mąstyti reikia mokytis, ir ne šiaip sau, o sistemingai. Tačiau mes leidžiame mąstyti kitiems už mus – televizijai, kompiuteriui, skaičiuoklėms... Mąstyti nemoka ir krikščionys. Kiek nesąmonių prišnekama krikščionių tarpe, ir niekas neprotestuoja. Kiek mąstymo tinginių rastume tarp pastorių ir pamokslininkų, kiek nenoro tobulėti ir tarp eilinių tikinčiųjų. Mes painiojame faktus su nuomonėmis, nesugebame daryti logiškų išvadų ir argumentuoti... Aš labai rimtai kviečiu iš naujo įvertinti mąstymo reikšmę."