Pasirinkimas

Tėvas šiandien pareiškė: "Apsisprendžiau. Pamėgink spėti." Na, galvoju, tai nebus paprastas sprendimas, veikiausiai kiek komplikuotas. Šimašius, galvoju, atpuola. Nepamenu, ar iki šios dienos spėjau paagituot už jį. Zuokas irgi. Na, už Tomaševskį matyt ne. Majauskas irgi ne. Kas daugiau net nelabai žinau. Na, sakau, pasiduodu. Už Puteikį, atsako man išdidžiai patenkintas tėvas. Sakau, tai čia kada taip apsisprendei? Laidą gal kokią žiūrėjai? Ne, sako, perskaičiau laikraštuką. Ir tiesia jį man, susipažink. Na, ką gi, gerbtinas sprendimas, žmogus sąžiningai sužiūrėjo visus reklaminius kandidatų lankstinukus (čia, mes, tinginiai, galim pasimokyti) ir padarė pasirinkimą. Pagal širdį. Paskaitęs laikraštuką, matau, kad tikrai Puteikio komanda apeliuoja į širdį. Tiesą sakant, aš apskritai buvau apie ją pamiršęs, jos nepastebėjęs. Kaip čia taip yra, kad jie šiek tiek ignoruojami? Joje gerbtini žmonės: Kuolys, Navickas. Tiesa, ši kompanija prastai užsirekomendavo Klonio batalijose. Bet į jas įmynė net patriarchas. Žodžiu, sprendimas pankovas. Jame yra žaismės, azarto, alternatyvos, idealo, nuoširdumo ir tt. Visa ši kompanija man miela, bet nors nesu senis, viršų ima pragmatizmas. Šita kompanija dlia duši, bet ne didžiajai politikai. Joje jie niekada nieko nenuveiks. Ir pabaigai moralas: kažkas negerai mūsų karalystėj. Trūksta socialinio jautrumo. Todėl mes ir turim tas bangas su Paksu, Uspaskichu, Valinsku, Garliavos dama ir kt. Darykit pagaliau išvadas, mūsų didieji. Atėjo laikas permainoms.