Pats gyvenimas moko, kad maratonus reikia rengti Labanoro girios pakrašty. Pirmiausia, grynas oras. Antra, nekurstys pavydo tų, kurie nebėga ir bėgt dėl savo lūzeriškų savybių nesirengia. Trečia, neužbarikaduos miesto nebėgantiems, kuris tampa nepravažiuojamas nei dieną nei naktį. Ir paskiausia, bet ne mažiau svarbu, bėgdami užkaboriais nebus matomi, tad realiau įvertins savo galimybes ir bus mažiau netikėtų mirčių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą