Pasirinkimas

Visad įsivaizdavau ir norėjau, kad mano vaikas būtų mokomas neperspaudžiant. Dabar kaip tik tokias nuostatas girdžiu iš mokytojos. Tai atitinka mano lūkestį. Žiūrėsim kaip seksis. Menu, kai žydų mokykloje, į kurią nepatekome, direktorius perteikė dvi žinias. Pirmoji - "šitą mokyklą pastačiau aš, aš ir tik aš vienas, va šitomis vat rankomis". Pažinodamas šitą žydų pomėgio patosui savybę, o ir šiek tiek jau pažinodamas direktorių, aš nenustebau. O žmoną buvau įspėjęs ko laukti, nenorėdamas nepatogumų: kad ugningos kalbos vidury kažkas nuvirstų nuo kėdės. Juoba, kad tai būtų mano žmona. Taigi antroji žinia buvo: "gyvenimas labai labai sunkus, įsitvirtinti jame reikia labai sunkiai dirbant ir šioje mokykloje vaikai labai labai sunkiai mokosi". Negali sakyt, kad tai netiesa. Negali sakyt, kad jie sunkiai mokosi, nes žydų vaikai stokoja proto. Bet kuriuo atveju šios dvi žinutės manęs neįkvėpė. O aš irgi ne vakar gimęs ir šį tą jau suprantu gyvenime. Žodžiu, mums teko pasirinkti kitą mokyklą ir šiuo pasirinkimu aš patenkintas.