Mūsų Dievas daugiau negu pakanka. Prieš pusmetį prašiau Dievo, kad duotų pailsėt nuo vairavimo. Tai jau pusmetis, kai už vairo nesėdėjau nė sykio ir važinėju visur daug, bet su dviračiu :)
Vakar dar mąsčiau, kad reikės kiek pasispaust iki algos. Bet kad nėra kada spaustis. Piniginėje aptikau lišnų 15 svarų. O be to prieina žmogus iš mūsų karavanų miestelio ir sako: išvažiuoju, taigi krūvą produktų negi išmesi. Ateik, pasižiūrėk ir pasiimk. Aš, toks išrankuolis, fe, pradžioj galvoju, na, ką čia... Bet nuėjom, pridėjo pilną maišą ir sako: pala, dar tuoj atlaisvinsim kitą šaldytuvą ir užnešiu. Tame maiše, kur davė, vien majonezo kokios keturios bonkutės nepradarytos. Kam jiems tiek? :) Beje majonezą pastarosiomis dienomis kaip tik išbaigiau su savo pusrytiniais virtais kiaušiniais su šprotais. Bet įdomiausia, kad užsimaniau neseniai garstyčių prie dešrelių. Tik nespėjau dar nusipirkt. Žiūriu, yra čia ir garstyčios. Na, ir dar desertai. Vaflinis šokoladukas ir apelsinas :)) Taigi rūpinasi mumis dangiškasis Tėvas. Jei jau leliją aprengia, žvirbliais rūpinasi, tai ką jau čia mumis, mažatikiais, jam reiškia pasirūpinti. Kaip sakoma, tik tikėk ir pamatysi Dievo šlovę. Nebūkime stabmeldžiai. Garbinkime Dievą, o ne problemas. Tada visa kita bus pridėta. Niekuo per daug nesirūpinkite! Visi mūsų prašymai tebūna žinomi Dievui. O Jis dar mums neprašius, žino, ko mums reikia. Ir juk nepakiš vietoj duonos akmenį. Juk jei mes taip rūpinamės savo vaikais, tai juo labiau dangiškasis Tėvas. Juk tėvystės jausmas ne ant plyno lauko atsiradęs. Juk tas jausmas iš Tėvo pareina. Juk pirmiausia Jis mums jaučia tėviškus jausmus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą