Du kliuviniai vaisingai dvasiškai tarnauti ir turėti ramybę:
1. Siejimas šio darbo su pinigais ir etatu, kai tuo tarpu niekas netrukdo to daryti be pinigų ir etatų. Pinigai ir etatai kaip tik reikalą pagadina. Jo spontaniškumą, tikrumą, autentiškumą, nesavanaudiškumą. Ir svarbiausia laisvę ir džiaugsmą.
2. Noras būti matomu, atlikti didelius darbus, palikti ryškią žymę. Taip prarandame ramybę ir nuvertiname mūsų akimis atrodančius mažus ir nereikšmingus darbus ir pašaukimus. Formuojasi susireikšminimas, išpūstos kalbos, pasipūtimas. Kitaip tariant, maitinamas mūsų ego ir tai yra dvasinė mirtis, nevaisingos įsčios, kartūs vaisiai.
Ir čia prisikasam iki šaknies, taigi moralo: meilė pinigams yra visų blogybių šaknis, o garbės siekimas - negarbė. Kuklus savęs vertinimas: esame nevertingi tarnai, padarėme ką galėjome ir viskas. Tik iš ko mokytis šio kuklumo? Gamtoje pasitaiko, bet retenybė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą