Tęsiu paradoksų seriją. Kol krikščionys susitapatina su pasauliu ir žiūri kaip čia labiau pataikyti į pasaulio toną (klaidingas Pauliaus intencijos visiems tapau viskuo supratimas, o ir baimė drąsiai išsakyti savojo tikėjimo postulatus), kaip tapti tolerantiškesniems už tolerantiškus, gina homoseksualistų eisenas, kai jiems taip patinka būti jokiais, kad tik niekas ginkdie neapšauktų jų tamsuoliais, taigi tada Dievas imasi veikti per pagonis. :) Na, čia juk jau įtvirtinta schema: savieji, ty žydai Jo nepriėmė, tai atėjo pas pagonis. Dabar kai konservatoriai nekvepia krikščioniškumu nė iš tolo, neturi jokio charakterio, krikščioniškas jų sparnas kažkoks marginalizuotas, veikti imasi alternatyva - žaliųjų pagoniškos mitologijos puoselėtojas, o veikiau romantikas, Karbauskis. Ir dabar visų liberalių valatkų siaubui jie imasi ginti krikščioniškas vertybes per tokius naujus šio laiko apologetus kaip Veryga. Ar kaip antai naujoji Seimo sveikatos komiteto vadovė. Ir kuo labiau jie kraupsta, tuo labiau man ima džiaugsmas. Išlindo yla iš maišo - jų šaunusis liberalizmas nuvertėjęs labiau nei bet kada. Jie neturi absoliučiai jokios tolerancijos kitokiai nuomonei apart savajai. Tai kam jie gieda tuos ditirambus tolerancijai, jei realiame gyvenime nei matę ją nei gali ją pademonstruoti?
Man gėda, kad Valatka laiko save liuteronu. Jei liuteronybė šiandien teišgali išspausti iš savęs apgailėtiną liberalizmą, tai yra absoliučiai bestuburę moraline ir dvasine prasme, prisitaikėlišką ideologiją, tai velniam, pagalvoji, tada Liuteris kovojo už šventą mūsų visų tikėjimo skaidrumą ir jėgą? Bažnyčios miega, pripažinkim, ir jos bijo ir neišreiškia savo pozicijos. O siautėja apgailėtini liberalai ir konservatoriai, vilkai avių kailyje, kuriuose konservatyvumo nerasi nė su žiburiu. Konservatyvumą imasi ginti pagonys su krikščionimis. Vat čia puiki dermė ir išties tikroji tolerancija. Dievas tikrai nesiųs mums atsinaujinimo, jei ir toliau mus valdys baimė, prisitaikėliškumas, uždarumas ir vaidinimas išmintingų.
Korintiečių pavyzdys: per anksti tapote protingi savo akyse, ty manotės tapę protingi. Tokia Pauliaus žinutė korintiečiams ir šiandienos valatkoms ir sadauskams (Sadauską apibūdinti kaip reiškinį yra per stipru. Tai skystablauzdžio prisitaikėlio tipas). Ir per anksti pradėjote karaliaut. Ty ginate europietišką liberalizmą, bet esate pametę kas tikrai yra vertinga - savo krikščioniškumą. Šiandien Valatka kartu Bumblausku geria šampaną, dėdamiesi esą suprato europietiškas vertybes ir europietiško progreso esmę. Nieko jie nesuprato. Tai Trojos arklys Lietuvai. Džiūgauja draugaudamiesi su lenkų intelektualais, o dėl to nėra ko džiūgauti. Lenkų liberalai tokie pat impotentiški kaip ir mūsų.
Ir pabaigai asmeniška. Pastaruoju metu panorau geriau pažinti lenkus ir su jais draugautis, nes Rusijos grėsmės akivaizdoje imiesi vertinti savo kaimynus. Ir kaip tik pastaruoju metu mano aplinkoje daug lenkų. Stebėdamas juos netgi su simpatija ir palankumu ir galėdamas puikiai su jais susikalbėti rusiškai, visgi esu daugiau pametęs nei radęs, ty daugiau nusivylęs jais nei priešingai. Konstruktyvumo jų charakteryje matau mažai. Daugiau pasipūtimo. Matyt tai pareina iš katalikybės, istorijos ir savęs, kaip didelės tautos, savimonės. Su nerusiškais latviais, aš matau, mes susikalbam geriau ir giminystės yra daugiau. Tad komplikuoti mūsų santykiai su lenkais nėra vien praeities nuoskaudų ir stereotipų pasekmė. Ir realaus gyvenimo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą