Įspūdžiai iš Knygų mugės

Na, ką gi. Apie mugę. Šios mugės deimantas, žinoma, Čepulis. Kaip koks šventasis, neregintis supuvimo. Švyti (kur nešvytėsi, pagavęs tokią bangą), savo brandos pilnatvėje (neiškilo staiga kaip koks plevėsiukas, kuris nežino ką su ta sėkme netyčiuke daryti). Atrodo, net norisi prie jo prisiliesti, kad išgyti. Na, o jo knyga, tai yra kažkas iš antgamtės. Tiesiog pasižiūrėjus jo nuotraukas svaigsta galva. O žodžiai teikia sveikatą, vaistas tautoms gydyti. Nes kažkokiu būdu išvengė politinių skandalų bukaprotystės, lėkštos žurnalistikos kakarynės aidų ir tt.
Kas dar. Na, mačiau puokštelę įžymybių. Drukteinis, Ibelhauptaitė (kurią pastaruoju metu pamėgau. Ilgai ją jaukinausi), Mamontovas. Smagu, kai mūsų iškilieji čia pat su tauta, o ne atlekia su švyturėliais, pasidaro porą kadrų ir išlekia.
Patiko muzikinis skyrius, aidint kerinčiai grupės "Ir visa tai kas yra gražu yra gražu" muzikai. Mano vyresnioji kažkuria nugaros dalimi jaučia teisingą muziką. Į tėvą :) Taigi atsisėdo ant žemės kartu su kitais klausytojais ir klausėsi diskusijos su kažkokiais impozantiškais vyrukais iš muzikantų pasaulio. Kažkoks jų ryšys buvo su minėta grupe. Na, ir šiame skyriuje amžinas egzistencinis klausimas: plokštelė ar skaitmena. Atsakymą žinote. Aišku skaitmena. Betgi traškėjimas, pasakys koks apspangėlis. Tada skaitmena ir spragėsių valgymas. Na, bet visgi pafas yra jėga. Gal kada nors įsigysiu šį nepraktišką dalykėlį. Bet kuriuo atveju aš abiem rankom už tokį renesansą patefonų.
Iš religinių knygų katalikų pasaulis išleido Kryžiaus Jono Tamsi naktis. Bernardinai Ratzingerio knygelę Pradžios knygos ir sukūrimo refleksijų tema.
Iš leidyklų pastaruoju metu esu atkreipęs į leidyklą Žara. Kaip visuomet ryški Nieko rimto. Bet Vyt. V. Landsbergio knygeles dabar leidžia ne jie. O jo kai kurios knygos iliustruotos taip, kad kvapą gniaužia kaip puikiai. Tekstai, kiek spėjau pažiūrėt, irgi neblogi. Landsbergiški :) Kažkiek panašiai ir tėvas rašo. Bendrumo rods esama. Lauksim anūko meninės kūrybos.
Šnektelėjau su Vagos tinklo ir leidyklos vadovu. Kiek apgailėtina, kai į klausimą kas jūsų karščiausia naujiena šis kiek suglumo ir sako Coelho. Gerai, kad neatpyliau... Nors kiek pats juos stebiu, jie išleidžia neblogų knygų. Kartais. Pvz., Markso Kapitalą :))
Kas dar. Šįmet gal kiek kitaip dalyvavau. Buvome trumpiau, kiek padrikokai ir skubriai, nes buvau įtakotas dviejų kubietų su kuriomis lankiausi. Viena jų vyresnėlė. Kuri mane vis vedė kažkur. Bet užtat pastebėjau jos savybę: labai greit jaučia ko jai reik ir ko ne. Gal net neprašauna.
Labai patiko dūšią gaivinantys etniniai pjaustiniai ant medinių plokštelių. Skirtukai ir visokie niekučiai. Atlikti lazeriu.
Šįkart laimikis iš mugės labiau nei kuklus. Sau nieko. Po kuklias knygutes vaikams. Norėjau paimt Čepulį, bet susiturėjau. Aš jį ir taip matau kožną dieną. O užbaninimas iš jo negresia. Nebent po mugės populiarumo taptų arogantiškas. Bet, kaip sakoma, greičiau akmenys prakalbės. Čepulis būt buvęs nebent dėl vaikų. Nes su vaikais jį vartyti ir skaitinėti būtų didelis malonumas. Bet jis niekur nedings. Bus galima gal kada ir įsigyti.
Reformatų stende niekas neužkliuvo už akių. Tik Deimanto Karvelio knyga. Bet ji apie tą šaką Radvilų, kurioje nėra Radvilos Juodojo, o man įdomus tik jis. 

Pabaigai reklama. Rinkoje pasirodė nauja naudotų knygų prekeivių kompanija Juodas šuo. Labai gražus jų brendas. Teisingi žmonės, turi stilių. Jei jau Don Kinchotą parduoda. Tiesa, tik antrą dalį kol kas. Bet kad aš kone visus jo leidimus turiu.
Ir dar vienas perlas. Absoliutus. Grynuolis. Pavyzdys, kai privati šeimos leidykla sušildo ir padaro stebuklą. Kai nėra komercinio intereso, o tik entuziazmas ir idėjos. 500 egzempliorių tiražas. Daugiau apie tai žiūrėkite čia: http://www.delfi.lt/…/lazeriu-technologijos-sukure-unikalia…

Tiek tad įspūdžių.