Ochinas - vienas žymiausių XVI a. mąstytojų, radęs prieglobstį Radvilos Juodojo dvare, žymiausio savo veikalo Dialogai, dėl kurio evangelinių šveicarų teologų apkaltintas erezija, antrąją dalį skyrė savo globėjui Radvilui Juodajam.
Dainora Pociūtė taip rašo apie jo neva eretines antitrinitorines pažiūras: "Ochino gyvenimo pabaigos "antitrinitorizmas", kaip vertinimas išplitęs istoriografinėje Europos tradicijoje, paskutiniuose religinės minties tyrinėjimuose interpretuojamas naujai. Taplino teigimu, Ochinas, užuot klusniai ėjęs kai kurių dogmatinių pozicijų taku, atvėrė komunikacijos galimybes su radikalesnėmis nei savo paties pažiūromis ir jų veikiamas ne tiek atmetė kai kuriuos reformatų dogmatikos aspektus, kiek juos kvestionavo".
Taigi akcentuoju ne tiek atmetė ortodoksišką poziciją, kiek kvestionavo. Ty žmogus gilino poziciją, ieškojo tiesos. Viskas a priori aišku tik kvailiui arba indiferentui, ty reikalui abejingam.
Aktualus klausimas: ko verta protestantų arba evangelikų deklaruojama sąžinės laisvės, tiesos paieškos ir tolerancijos apoteozė, jei tokio tipo, kaip Ochino paieškos atmetamos iš principo. Pats kvestionavimo kelias atmetamas. Teologinė polemika sumenkinama iki visiško jos išnykimo, kai išstumiamas gyvas domėjimasis reikalu. Klausimų kėlimas, abejojimas ir tt. Ar Ochino pozicija pažangi ir ar jo ieškojimo laikysena protestantiška. Taip, netgi labai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą