Netikusi prezidentės povyza arba biurokratai kaip atpirkimo ožiai

Biurokrato darbo pobūdis, esmė ir filosofija: užmesti atsakomybę kitam. Gavau zadanije, aha, galvoju kam čia kokį raštą parašyt, kad tas raštas keliaudamas toli ir ilgai sprandą nusisuktų. Kaip sakoma, proces idiot, mes sunkiai dirbam ir tt. Pvz., švietimo ir mokslo ministrė sako, kad procesas sudėtingas ir jam reikia laiko. Bet bėda tame, kad ilgas laiko limitas negarantuoja biurokrato darbo kokybės. Kaip tik atvirkščiai. Kuo ilgiau stenės, tuo didesnį bezdalą išstenės. Taigi visi kritikuojam Vyriausybės darbą. Puiku. Mūsų šaunioji prezidentė, kuri tegu ir nusipelno pagarbos, bet ji gryna biurokratė. Jos atsakomybės nėra. Bent ji nemato. O dabar pažiūrėkim į šitas mūsų reformas, į šitą visą cirką kitom akim: reformos yra politinės valios reikalas. Konsoliduotos politinės valios. Ty kylančios iš bendro susitelkimo. Čia valstiečiai, nors pradžiai ir deklaravo sutelktumo paieškas, bet rods jiems nesiseka nieko konsoliduot. Jie net tokio potencialo neturi: per daug gražūs ir pūkuoti. Jie gali nebet buldozeriu pervažiuot stuburą. Ir tai tik alkoholio ir sveikuoliškumo klausimu, nes turi Verygą ir Kepenį, kuriems bent kažkas rūpi. Taigi jų atsakomybė, kad jie kalnus prižadėjo, metė visiems ir pirmiausia sau patiems iššūkį ir nieko nemoka. Taigi jų atsakomybė irgi yra. Žodžiu, kas gaunas: kad prezidentės povyza tokia, lyg ji čia ne prie ko apskritai. Grynai nominali figūra. Nors ši figūra, reikia pasakyt, kišasi į visus reikalus. Bet atsakomybės neprisiima. Opozicija jaučiasi išdidžiai. Ji mano, kad jos reikalas oponuoti. Žodžiu, kaip toj pasakėčioj, kožnas sau. Ir kas gaunasi? Numetami reikalai, t.y. visos planuojamos reformos, kurioms reikia tik politinės valios, t.y. sutelktumo, biurokratams. Šie tampa atpirkimo ožiais. O ką gali daryt biurokratas: ieškoti kam permest estafetę. Daugiau juk jis nieko nemoka. Taigi klausimas: kas imsis to sutelktumo misijos ir kaip tą politinę valią išgauti? Teoriškai šioje situacijoje visų žvilgsniai krypsta į premjerą. O normalioj situacijoj šitie žvilgsniai turėtų krypti į premjerą, į prezidentę, į Seimą, imtinai opoziciją. Žodžiu, aš baigiau.